1965-ųjų vasara pas Katiliškius

2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ dr. Dalia Cidzikaitė pristatė nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV).

12 metų, nuo 1965 m. birželio iki 1977 m. lapkričio, M. ir K. Almenai įrašinėjo pokalbius su žinomesniais JAV lietuviais, dažniausiai DP emigracinės bangos atstovais. Dukart 1965 m. vasarą, birželio 14-ąją ir liepos 23-iąją, K. Almenas viešėjo pas Katiliškius. K. Almeno pokalbiai su M. Katiliškiu ir Liūnės Sutemos pseudonimu rašiusia Zinaida Nagyte-Katiliškiene – neformalūs, tai vienas kitą neblogai pažįstančių žmonių pasikalbėjimai rimtomis ir kasdienėmis temomis. Kalbama pernelyg nesilaikant K. Almeno pasiūlytos teminės linijos, vis nuklystant į praeitį Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje, dažnai minimi trys neseniai Anapilin išėję rašytojai – Antanas Škėma (1910–1961), Julius Kaupas (1920–1964) ir Algimantas Mackus (1932–1964).

D. Cidzikaitės atrinktos pokalbių atkarpos publikuojamos „Literatūroje ir mene“ >> 

Paskelbta temoje Asmenybės, Naujienos, publikacijos | Parašykite komentarą

Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: iškilių vilniečių enciklopedija

2017 m.  R. Paknio leidykla išleido naują poeto, intelektualo Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ laidą: pirmoji išėjo 2006 m., 2013 m. knyga buvo išleista Varšuvoje, lenkų kalba. „Tai biografijų rinkinys, savotiška įžymių vilniečių enciklopedija. Dabar siūlau pataisytą ir trečdaliu papildytą šios enciklopedijos laidą“, – taip naująją knygą pristato pats autorius.

Skoningai išleistus „Vilniaus vardus“ sudaro beveik aštuoni šimtai biografijų, į knygą pateko tik jau mirę asmenys (autoriaus žodžiais: „tie, kurių nebebuvo gyvų 2016 metų gruodžio 31-ąją“). Taikant šį kriterijų, į naująją „enciklopedijos“ laidą įtraukta ir šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio biografija. Visi įtrauktieji glaudžiai susiję su Vilniumi: jame gimę, ilgokai gyvenę arba kitaip virtę „sostinės paveldo dalimi“. Vilniaus vardai – tiek garbių, tiek „labai nesimpatingų“ asmenybių – aprėpiami nuo Viduramžių. T. Venclova teigia, kad vienas iš knygos sudarymų principas – grynai subjektyvus: „Įtraukiau tuos asmenis, apie kuriuos rašyti man buvo įdomu“.

Mums labai džiugu, kad T. Venclova nepamiršo įtraukti Silvijos Vėlaviečienės (1941-2011): ilgametės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos, Lituanistikos (vėliau – Lituanikos) skyriaus vedėjos. Ji rinko išeivijos spaudą, glaudžiai bendradarbiavo su užsienio lietuviais. Kaip T. Venclova mini biografijoje, jau po S. Vėlavičienės mirties pasirodė reikšminga jos knyga „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011). S. Vėlavičienės tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu. Knygą sudarė S. Vėlavičienės kolegė Jolanta Budriūnienė – dabartinė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorė.

Paskelbta temoje Nauji leidiniai, Naujienos | Pažymėta , , , | Parašykite komentarą

Nacionalinės moksleivių akademijos dalyvių viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje

Vasario 20 dieną Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) lietuvių filologijos sekcijos dalyviai lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus parengta programa. Skyriaus darbuotoja Rima Mažeikienė vedė NMA dalyviams pažintinę ekskursiją – pristatė bibliotekos erdves, veiklas ir teikiamas paslaugas. Dr. Dalia Cidzikaitė skaitė paskaitą apie vienos knygos atsiradimo istoriją, kurioje moksleivius supažindino su JAV Lietuvių bendruomenės įgyvendintu projektu „JAV LB Sakytinės istorijos projektas“ ir jam pasibaigus išleista knyga lietuvių („Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus, 1940–1944“) ir anglų kalbomis („We Thought We‘d Be Back Soon. 18 Stories of Refugees, 1940–1944“). Po paskaitos jaunieji filologai žiūrėjo filmą „To Be LT: Kartu Amerikoje“ (rež. Jurgis Didžiulis), diskutavo apie Lietuvos diasporą ir lietuviškąją tapatybę užsienyje. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Naujienos, Renginiai | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Dr. Olgos Mastianicos paskaita „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai?“

Vasario 27 dieną 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje dr. Olga Mastianica, Lietuvos istorijos instituto mokslininkė, skaitys paskaitą „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai?“.

Lietuvių tautiniam judėjimui, kaip ir daugumai kitų etninių grupių nacionalizmų Vidurio ir Rytų Europoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, buvo labai svarbu įtraukti bajoriją į modernios tautos formavimąsi. Jau „Aušros“ (1883–1886) leidimo metais dalis lietuvių inteligentų pateikė ideologinių argumentų, kurie leistų lenkakalbę bajoriją laikyti sudėtine lietuvių tautos dalimi.

Paskaitoje bus nagrinėjamas lietuviškojo moderniojo nacionalizmo požiūrio į bajorijos vietą lietuvių tautoje formavimasis, atskleidžiama šio požiūrio kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, aptariama, kodėl ir kiek lietuvių inteligentijai buvo svarbu įtraukti bajoriją į modernią lietuvių tautą. Kodėl Jonui Basanavičiui iš karto po Didžiojo Vilniaus Seimo kilo sumanymas leisti lenkų kalba laikraštį „Litwa“ („Lietuva“)?

Paskelbta temoje Renginiai | Pažymėta , , | Parašykite komentarą

Lituanistikos skyriaus darbuotojai dr. Dalia Cidzikaitė ir dr. Tomasz Błaszczak Vilniaus knygų mugėje 2018

 

Vasario 22 (Bičiulių diena), 11 val., LITEXPO konferencijų salėje 5.2: Jerzy Giedroyco ir Czesławo Miłoszo knygos „Laiškai“ trijų tomų pristatymas. 

Dalyvauja: Kazys Uscila, Giedrė Milerytė-Japertienė, Andžej Pukšto, Alvydas Nikžentaitis.

Plačiau apie renginį >> 


Vasario 23 (Ilgasis penktadienis), 12.00 val., Forumas-LRT studija: diskusija „Pabėgėlių temos ir migracijos krizės atspindžiai literatūroje, fotografijoje, teatre“

Moderuoja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Dalyvauja: knygų apie istorinę emigraciją autorė Dalia Cidzikaitė, fotožurnalistas Artūras Morozovas, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, istorikas Tomas Balkelis, teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Organizatorius: Aukso žuvys. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>


 

Vasario 24 (Šimtas pasimatymų), 13.00 val., Forumas-LRT studija: Diskusijų klubas: „Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose“. Renginio kalba lt/en

Moderuoja Tomas Balkelis.

Dalyvauja: Yves Plasseraud, Tomasz Blaszczak. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>

 

Paskelbta temoje Be kategorijos | Pažymėta | Parašykite komentarą

Vokiškoji kryptis: knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“

Nuo 2017-ųjų pavasario Berlynas asocijuojasi su Vasario 16-osios aktu: būtent Vokietijos sostinėje profesorius Liudas Mažylis rado Lietuvos „šventąjį Gralį“. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi“, – pasakojo prof. L. Mažylis[1].

Tokiame kontekste itin aktualiai atrodo 2017 m. Vokietijoje leidyklos „Husum“ išleista Matthias Dornfeldt bei Enrico Seewald knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“. Leidėjų teigimu, šis darbas yra pirmasis išsamus vokiečių ir lietuvių santykių aprašymas: nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 m. iki diplomatinių santykių atkūrimo prieš 27-erius metus. Tautų istorijos neišvengiamai persipynusios, nes 700 metų vokiečiai ir lietuviai gyveno kaimynystėje.

Remdamiesi archyvine medžiaga, autoriai aprašo glaudžius, bet permainingus kaimyninių tautų santykius. Knygoje skelbiama Lietuvos Nepriklausomybės Akto faksimilė, publikuojami kiti dokumentai ir kruopščiai atrinktos fotografijos, iliustruojančius įvairius vokiečių ir lietuvių santykių epizodus.

[1] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kas-tas-liudas-mazylis-atrades-vasario-16-osios-akta-lietuvos-serlokas-holmsas-56-776414
Paskelbta temoje Nauji leidiniai, Naujienos | Pažymėta , , | Parašykite komentarą