Tarptautinė konferencija

Birželio 20-21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks tarptautinė konferencija „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ skirta Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui.

Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybių atkūrimą; pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinių sąjūdžių raidos tyrimus bei požiūrius į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų, konferencijos pranešėjai gvildens šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, abiejų šalių vietą Europoje bei pasaulyje.

Renginyje dalyvaus istorikai, politologai, sociologai, kultūrologai, filologai ir kitų sričių mokslininkai, kurie pasidalins savo tyrimais apie Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorines, politines ir kultūrines dimensijas Valstybingumo šimtmečio atkūrimo kontekste.  Konferencijoje dalyvaus mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos, JAV ir kt.

Konferencija vyks anglų kalba. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Naujienos, Renginiai | Parašykite komentarą

Apskritojo stalo diskusija „Trys laisvės dešimtmečiai: diplomatai ir sunki kaimynystė“

LT

Birželio 20 d. 16.00 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salė, V a.) rengiama ambasadorių apskritojo stalo diskusija „Trys laisvės dešimtmečiai: diplomatai ir sunki kaimynystė“. 30-ųjų Sąjūdžio metinių proga organizuojama diskusija vyks lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Diskusijoje dalyvaus:

Darius Degutis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, šiuo metu koordinuoja klausimus, susijusius su Astravo atominės elektrinės problematika; buvęs LR ambasadorius Lenkijos Respublikoje (2001–2004 m.) ir Izraelio Valstybėje (2009–2014 m.). Nuo 1991 m. dirbo įvairiose Lietuvos diplomatijos struktūrose, 2006–2008 m. – LR Ministro Pirmininko atstovas Lietuvos bei Lenkijos energetikos projektams.

Urszula Doroszewska – Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje, 2015–2017 m. Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos patarėja, 2008–2013 m. ambasadorė Gruzijoje (Sakartvele), 2013–2015 m. Lenkų instituto Minske direktorė. Antikomunistinės opozicijos Lenkijos Liaudies Respublikoje veikėja, nepriklausoma žurnalistė, nuo 1989 m. – žurnalistė ir Rytų Europos specialiste.

Dainius Junevičius – LR URM ambasadorius ypatingiems pavedimams. Pirmasis Lietuvos diplomatinis atstovas Lenkijoje: nuo 1991 m. rugsėjo – laikinasis reikalų patikėtinis, 1992–1994 m. – ambasadorius. LR ambasadorius Graikijos Respublikoje (2002–2006 m.) ir Egipto Arabų Respublikoje (2010–2015 m.), Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovas (2008–2010 m.).

Mariusz Maszkiewicz – Lenkijos Respublikos ambasadorius Gruzijoje (Sakartvele), vienas iš Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje steigėjų, 1991–1992 m. Lenkijos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvos Respublikoje, vienas iš konsulato steigėjų ir pirmasis konsulas Gardine (Baltarusijos Respublika), 1998–2002 m. ambasadorius Baltarusijos Respublikoje. Habilituotas socialinių mokslų daktaras, tyrinėjantis Lenkijos užsienio politikos rytinį vektorių bei Lenkijos politiką lenkų, gyvenančių užsienyje, atžvilgiu.

Moderatorius – Tomasz Błaszczak (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Apskritojo stalo diskusija organizuojama konferencijos „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ rėmuose.
Rėmėjas – Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Naujienos | Pažymėta , , , , , , | Parašykite komentarą

Nykos mokslai pas profesorių Prioult

S. Chovas. Nuotrauka. Alfonsas Nyka-Niliūnas. 1938. Maironio lietuvių literatūros muziejus

1938 m., baigęs Utenos gimnaziją, Alfonsas Čipkus, dabar geriau žinomas kaip A. Nyka-Niliūnas, pradėjo romanistikos ir filosofijos studijas Vytauto Didžiojo universitete.  Tais pačiais metais į Lietuvą iš Prancūzijos atvyko ir VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Romanų kalbų ir literatūrų katedros vedėju tapo profesorius Prioult, Honoré de Balzaco kūrybos tyrinėtojas.

„Lietuvos žinios“ taip pristatė naująjį VDU dėstytoją: „Šeštadienį, sausio 29 U-to salėje įvyko naujo prancūzų prof. A. Prioulto įžanginė paskaita. Jisai jau yra 52 metų amžiaus, jau kiek žilais plaukais, gyvo temperamento, ryškios, gražios iškalbos ir bendrai simpatingos išvaizdos žmogus. <…> Savo kilme esąs tų normanų tiesioginis ainis, kurie kadaise atsikraustė ir greit prisitaikė vietinėmis sąlygomis, kas duoda pagrindo manyti, kaip pastebėjo f-to sekretorius, kad jis čia greit susigyvens su mumis, juo labjau, kad jau yra susirūpinęs mokytis lietuvių kalbos.“[1]

Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Naujienos | Pažymėta , | Parašykite komentarą

LDK azartinė geografija

Aptiko Vaclava Filipovič


Vaizdas iš: „Беларускі Гістарычны Часопіс“, 2018, Nr. 4, p. iliustr. lap. tarp p. 40-41

Baltarusių istorikas A. Sceburaka (Анатоль Мікалаевіч Сцебурака) žurnalo „Беларускі Гістарычны Часопіс“ straipsnyje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės azartinė geografija“ pasakoja apie unikalų  lošimo kortų komplektą, išleistą Prancūzijoje XVIII a. viduryje. Šis komplektas buvo skirtas geografinių žinių tobulinimui. Azartinės geografijos projektas buvo komerciškai sėkmingas: 1772 m. išleistas papildomas kortų tiražas, kuriuo prekiauta Paryžiuje, Bardo, Avinjone, Lozanoje, Ženevoje, Amsterdame ir Briuselyje.

Vienoje iš kortų malkų yra kortos su trumpa informaciją apie LDK. Kortos detaliai aprašomos, pateikiami jų vaizdai ir tekstų informacijos šaltiniai. Straipsnio autoriaus manymu, šios lošimo kortos byloja, kad Prancūzijos aukštuomenei LDK buvo gan gerai žinoma.

Straipsnį rasite:  „Беларускі Гістарычны Часопіс“, 2018, Nr. 4, p. 14-28, [2] įd. iliustr. lap. tarp p. 40-41, iliustr. lap. 1p. (virš.).

Paskelbta temoje Naujienos | Pažymėta , , | Parašykite komentarą

Per Japoniją į Ameriką (ir atgal)

Parengė Dalia Tarailienė


Birželio 1 d. Nacionalinėje bibliotekoje buvo pristatytas Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro neseniai sukurtas dokumentinis filmas  „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ apie Lietuvą ir Japoniją siejančias asmenybes. Viena iš jų – Matas Šalčius: mokytojas, rašytojas, žurnalistas, kelioninės žurnalistikos Lietuvoje pradininkas ir žymus tarpukario Lietuvos keliautojas. Filme buvo panaudoti dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo jo archyvinio palikimo.

Į pirmąją kelionę į JAV per Sibirą, Kiniją, Japoniją M. Šalčius išvyko 1915 metais. Tai nebuvo pažintinė kelionė: jis iškeliavo norėdamas išvengti tarnybos kariuomenėje. Savo kelionių apybraižoje „Mano kelionė į Ameriką“ M. Šalčius rašė, kad vykdamas į Ameriką jis pasirinko neįprastą keliautojams maršrutą:

Aš gi atlikau kelionę visai iš kitos pusės: ne į vakarus, o į rytus. Iš Lietuvos iškeliavau iš Šiaulių, pro Vilnių, Smolenską, Samarą, Čeliabinską, visą Sibirą, Vladivostoką, Japonų jūras ir Japoniją, Didįjį vandenyną, į San Francisko miestą Kalifornijoje, o iš ten į Čikagą ir į Bostoną.

F189-312 Mato Šalčiaus laiškas broliui Petrui į Maskvą 1915 m.

Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Be kategorijos, Libri et manuscripta | Pažymėta , , , | Komentarai įrašui Per Japoniją į Ameriką (ir atgal) yra išjungti

Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30

Kviečiame pasižiūrėti diskusiją „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ gyvai! Diskusijos tikslas – įvertinti per trisdešimt metų susiformavusią Sąjūdžio simbolinę reikšmę visuomenės istorinėje sąmonėje ir atmintyje, aptarti šiems laikams tinkamiausias metodologines ir teorines prieigas šio politinio fakto fenomenui analizuoti ir interpretuoti.

Posted by Jaunųjų konservatorių lyga on 2018 m. gegužė 31 d.

 


Sąjūdžio 30 metų sukakties proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“.Į diskusiją sukviesti istorikai ir politologai bandė įvertinti, koks šiandien yra bendras Sąjūdžio reiškinio suvokimas, žinios apie faktus ir jų interpretacijos. Diskusijoje „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ dalyvavo dr. Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius; dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė; dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas;
Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, Simas Čelutka, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, Europos saugumo programos direktorius, ir dr. Justinas Dementavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

 

Paskelbta temoje Naujienos, Renginiai | Pažymėta , , , , , , , , | Komentarai įrašui Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30 yra išjungti