Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Atradimai

Jidiš ir kinų kalbos – viename puslapyje

Jidiš ir kinų kalbos – viename puslapyje

[English summary below]

Nedažnai pamatysi kinų ir jidiš kalbas viename puslapyje!

1937 metų laikraščio „Haint“ („Šiandien“, Varšuva) numeryje spausdinamas straipsnis apie Kiniją iliustruotas akinių reklama iš Šanchajuje leisto laikraščio „Min pao“ („Tautos laikraštis“). „Geriau matyti akimis negu girdėti ausimis!“ – skelbia tradiciniais kinų kalbos hieroglifais užrašytas reklaminis šūkis.

Straipsnis apie Kiniją, parašytas L. Boimgarteno, vadinasi „Šanchajus – nuostabiausias miestas pasaulyje“. Jame pasakojama apie „Jaunąją Kiniją“, kinų kalbą, laisvės kovotojus ir revoliucionierių Sun Jatseną. „Pirmasis lozungas ant kinų studentų vėliavos – Kinijos moterų emancipacija per išsilavinimą,“ – rašo straipsnio autorius.

Toliau apibūdinta kinų kalba ir raštas: šis esąs piktografinis, ne fonetinis. „Visi kinų kalbos žodžiai yra vienskiemeniai ir kiekvienas žodis žymi keletą daiktų. Taigi, pavyzdžiui, žodis „li“ kiniškai gali reikšti tiek kriaušę, tiek slyvą, tiek kaštoną. <…> Skirtumas tarp žodžių reikšmių kinų kalboje priklauso nuo to, kokiu tonu žodis ištariamas. Bet žodžio „li“ paveikslėlis skirsis priklausomai nuo to, ar žodis žymi kriaušę, ar kaštoną.“

Įdomus komentaras po iliustracija: „Kinų raštas skaitomas iš viršaus žemyn, iš dešinės į kairę“. Tai – tradicinė kinų kalbos skaitymo ir rašymo kryptis. Po 1949 metų komunistinės revoliucijos Kinija Vakarų pavyzdžiu perėjo prie horizontalaus rašto iš kairės į dešinę. Šioje ketvirtojo dešimtmečio reklamoje dar išlaikomas senasis rašymo modelis.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijai priklausančią 1937 metų laikraščio „Haint“ iškarpą galima vadinti istoriniu-lingvistiniu paminklu, kuris įamžina net ne vieną, o dvi rašto sistemas, dabar retai berandamas ten pat, kur 1937-aisiais: jidiš Varšuvoje; ir iš dešinės į kairę užrašoma kinų Šanchajuje.

#JudaikosKolekcija

chineizishe
Yiddish and Mandarin Chinese on the same page – an uncommon sight!

In 1937 a Warshaw-based newspaper „Haynt“ („Today“) published an article about China, titled „Shanghai is the most wonderful city in the world“. The article is illustrated with an advertisement for glasses from the Shanghai newspaper „Min pao“. The slogan of the advertisement says; „It‘s better to see with your eyes than to hear with your ears“.

The article, written by L. Boymgarten, describes „Young China“, whose first aim is the emancipation of Chinese women through education. He talks about Chinese language, freedom fighters and the revolutionary Sun Yat-sen.

There‘s an interesting postscript: „Chinese script is read from top to bottom, right to left“. This is the traditional direction of reading and writing of Chinese characters. After the Communist revolution of 1949 the direction of writing was changed according to the Western model: horizontally, left to right.

This clipping of 1937 Yiddish newspaper, belonging to Judaica collection of the National Library of Lithuania, is a linguistic-historical document, attesting to not one, but two writing systems that are rarely seen in their respective cities nowadays: Yiddish in Warshaw and right-to-left Mandarin Chinese in Shanghai.

Parašykite komentarą