Atrasti ribą tarp tikrovės ir fikcijos kartais gali būti nelengva užduotis, dirbant su Judaikos kolekcijos dokumentais. Pradėjus skaityti šiuos kelis išlikusius nežinomo asmens 1934 metų dienoraščio fragmentus, susidaro įspūdis, kad autorius yra vaikinas, kuris labai poetiškai aprašo mylimą merginą:
„Konduktorius sušunka ir mes išlipame, nes čia turime persėsti. Evakuojamės ir susipakuojam į kitą [traukinį]. Čia man pasitaikė galimybė ją stebėti. Kokia ji vis dėlto nuostabiai graži, kokia daili jos juodų plaukų sruoga, krintanti ant kaktos. O veidelis… Tikras grožio paveikslas. Kažkaip šiandien ji regisi netgi gražesnė, negu anksčiau. <…> Jos mėlynai baltas drabužis tūkstanteriopai išryškina jos žavesį. Metu žvilgsnį į ją. Mano akys vaikštinėja po jos kūną, iki kol ji pakelia galvą ir pagauna mano žvilgsnį. Susigėdęs nuleidžiu akis. Nenoriu sutikti jos žvilgsnio, nes jis degina tarsi ugnis.“
Tačiau po to pasakotojo balsas pasikeičia – apie istorijos herojų pradedama kalbėti trečiuoju asmeniu, jis vadinamas Chackeliu, ir netrukus fragmentas nutrūksta.
Jei turėtume vien tik šią ištrauką, tikriausiai priskirtume ją prie jidiš literatūros kūrinių juodraščių. Laimei, fragmentų turime daugiau – paėmę kitą iš jų, girdime jau merginos pasakotojos balsą: ji datuoja dienoraščio įrašus, gana paprastai pasakoja apie gyvenimą kibuce. Ar ji – tikroji autorė?
Dar kitame fragmente perteikiamas jos susirašinėjimas su pusbroliu: „Mano pusbrolio laiškas“, „Ką aš jam atsakiau“ ir pan. Perrašydama pusbrolio laišką ji įtraukia jo sukurtą esė, o savo laiške – kritiką pusbrolio kūriniui.
Kad ir kokia skurdi mūsų turima informacija, iš jos jau galime bandyti sudėlioti tam tikrą paveikslą: greičiausiai tai buvo itin detalus dienoraštis, pateiktas kaip papildoma medžiaga 1934-ųjų YIVO jaunimo autobiografijų konkursui. Dienoraščio autorė, kaip neretas konkurso dalyvis, tikriausiai turėjo literatūrinių ambicijų, todėl į dienoraštį įtraukė savo pačios ar kitų parašytus kūrinius – juk kūryba taip pat buvo jos gyvenimo dalis. Toks samprotavimas atrodo logiškas, bet negalime atmesti galimybės, kad naujas atrastas fragmentas, tarsi netikėtas įkaltis detektyvinėje istorijoje, gali atskleisti šį dokumentą visai kitoje šviesoje.
Miglė Anušauskaitė
Parašykite komentarą