1928 m. Lietuva minėjo pirmąjį Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį. Jubiliejinės nuotaikos atsispindi to meto spaudoje – publikuojami ekonominius, kultūrinius, socialinius pasiekimus apžvelgiantys straipsniai, išsakomi lūkesčiai. Politinių debatų nėra – po 1926 m. perversmo spauda kontroliuojama. Didžiausias jidiš kalba leistas dienraštis „Di Jidiše Štime“1 („Žydų balsas“) šventiniame numeryje prisiminė praeitį, analizavo dabartį, poetiškai žvelgė į Lietuvos tolumas ir ieškojo bendrystės.
„Visa Lietuva šiandien puošiasi šventiniais rūbais, siaučiasi trispalvėmis, oras pilnas galingo „Valio“ ir dainų (…). Visa Lietuva šiandien garsiai šaukia palaiminimą, kuris pripildo kūną džiaugsmo, sukelia virpulį ir troškimą gyventi:
שהחינו וקימנו
(shehecheyany vekiyemanu – tam, kuris mums suteikė gyvenimą ir mus išsaugojo)”2, – taip Kaune leidžiamo dienraščio „Di Jidiše Štime“ 1928 m. Vasario 16-osios numerio vedamajame rašo redaktorius, teisininkas ir žurnalistas Reuvenas Rubinšteinas (1891-1967).
Tą dieną didžiausiasis Baltijos šalyse jidiš kalba leidžiamas dienraštis skaitytojus sveikino ir lietuviškai: „Tegyvuoja Laisva ir Nepriklausoma Lietuva!”, – skelbė antraštė pirmajame puslapyje.
Vedamajame R. Rubinšteinas aptarė dešimtmetį Lietuvoje – istorinę ir politinę raidą bei Lietuvos žydų bendruomenės dalyvavimą valstybės kūrime ir stiprėjime.
Greta kitų jubiliejaus šurmulį perteikiančių pranešimų (žydų kariai gauna laisvą dieną, po maldų sinagogoje kviečiami į žydų inteligentų valgyklą, bus vaišinami šventiniais pietumis) laikraštis skelbė, jog R.Rubinšteinas kartu su L. Ožinskiu3 tądien kalbės per Kauno radiją.
Šventiniame numeryje dienraštis publikavo ne tik Prezidento Antano Smetonos kalbą, bet ir Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės aktą jidiš kalba kartu su signatarų pavardėmis bei du Lietuvos himno vertimus – į hebrajų ir jidiš kalbas.
Į jidiš kalbą himną vertė G. Valkovskis, štai pirmasis jo stulpelis:
ליטע, אונזער פאַטערלאַנד,
לאַנד פון גרױסע לײטן!
זאָלן כחות דײנע קינדער
שעפּן פון פאַרצײטן!
(Lite, unzer Faterland,
Land fun groise leitn!
Zoln koiches deine kinder
Šepn fun farceitn!)
Dr. Z. Dušnickis apžvelgė ekonominę Lietuvos raidą (augo ir eksportas, ir importas). Atskiras straipsnis (autorius R. R., tikėtina, R. Rubinšteinas) buvo skirtas kovoms už Nepriklausomybę prisiminti.
Jo mintį tęsė greta publikuojamas teisininko ir politiko Leono Garfunkelio (1896–1976) tekstas, kuriame autorius atsakė į klausimą, kodėl Vasario 16-oji Lietuvos žydų bendruomenei yra istorinė diena, nors tarp Nepriklausomybės Akto signatarų nebuvo žydų. Į valstybės kūrimą ir Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo siekį tarptautinėje bendruomenėje Lietuvos žydų politikai aktyviai įsitraukė jau 1918 m. rudenį, L. Garfunkelis buvo vienas jų. Autoriaus požiūriu, politiniai procesai, vykę ir tebevykstantys senolių (זײדעס, zeides) žemėje tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio žydų bendruomenei gali būti pavyzdys, kaip tautinį atgimimą išgyvenanti visuomenė gali siekti politinių tikslų, ir kokią naudą bendruomenės raidai bei geresniam susitvarkymui duoda autonomija – teisė spręsti savarankiškai. „Sveikiname jus su tuo, ką nuveikėte, bet suteikite ir mums galimybę daryti tą patį“, – savo straipsnį baigė L. Garfunkelis, buvęs Seimo narys, tuo metu dirbęs Kauno miesto taryboje. Lietuvoje jau 1924 m. nebeliko tautinių mažumų – žydų ir gudų – ministrų, ir nors religiniame, kultūriniame gyvenime ir socialinės paramos organizavime bendruomenės galėjo priimti sprendimus savarankiškai, platesnės autonomijos lūkesčiai, buvę Nepriklausomybės pradžioje, liko neišsipildę.
Nepriklausomybės jubiliejui skirtame dienraščio numeryje plačiai aptartas vienas svarbiausių Lietuvos žydų bendruomenės pasiekimų per Nepriklausomybės dešimtmetį – švietimo sistemos įkūrimas ir išplėtojimas, ją sudarė vaikų darželiai, pradinės mokyklos, taip pat gimnazijos, kur buvo dėstoma hebrajų arba jidiš kalba.
Garsus Lietuvos kalbininkas, žodynininkas Chackelis Lemchenas, kuriam tuomet buvo 22-eji, apžvelgė lietuvišką spaudą. Skaitytojai gavo progą susipažinti ir su lietuvių kalba rašoma grožine literatūra – spausdinamas 1905 m. parašytas Jono Biliūno apsakymas „Vagis“, kurį į jidiš kalbą vertė A. Šulmanas.
Net keliuose šventinio numerio puslapiuose galima rasti poezijos, kurios įkvėpimo šaltinis – Lietuva. Ar skaitytume Baltarusijoje gimusio poeto Dovydo Einhorno (1886–1973) eilėraštį „Lietuva“, kurio lyrinį herojų „…užbūrė tuštuma, tvyranti virš tamsių laukų, besiilsinti vienišuose medeliuose“, ar iš širdies atsidustų kauniečio Nojaus Izaoko Gotlibo (1903–1967) herojus – „Lietuva, tėvyne tamsioji, pažįstu tavo pilką veidą…“ – galima atpažinti bendrus lietuviškai ir jidiš rašomos poezijos kodus: žalią ir pilką spalvas, ilgesį, įsivaizduoto ir tikro pasaulių persidengimą, prieblandą, melancholiją ir gamtos artumą.
Besisukdamas politiškai aštriau, poetiškai švelniau, analitiškai giliau Vasario 16-ajai skirto šventinio „Di Jidiše Štime“ numerio straipsnių kaleidoskopas sudėlioja bendrą žinią, kurią trumpai išsako laikraščio redaktorius vedamajame: Lietuvos žydų bendruomenė, prisidėjusi prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, kovojusi už ją ir dirbanti jos labui džiaugiasi savo valstybės Laisvės jubiliejumi ir tiki bendrystės galia. „Tai mūsų bendras džiaugsmas, mūsų bendra šventė. Mes, Lietuvos žydai, esame likimo sujungti su lietuvių tauta – ir mirtyje, ir gyvenime (אַף טױט און אַף לעבן, af toyt un af lebn). Pakėlę bendrą skausmą, mes dalinamės bendru džiaugsmu. Iš visos širdies šiandien šaukiame: „Tegyvuoja Lietuva su sostine Vilniumi! Tegyvuoja Lietuvos žydai!“, – 1928 m. vasarį rašė R. Rubinšteinas4.
- „Di Jidiše Štime“ („Žydų balsas“) – 1918–1940 Kaune ėjęs iliustruotas dienraštis jidiš kalba. Leidėjas – Lietuvos sionistų organizacija. Populiariausias žydų dienraštis Lietuvoje.
- Eilutė iš maldos, kuria reiškiamas dėkingumas Dievui, sakoma ypatingomis progomis.
- Tikriausiai kalbama apie politiką, visuomenės veikėją, Kauno miesto tarybos narį Leoną Ožinskį.
- Sujungti likimai atsispindi ir paties R. Rubinšteino gyvenime – jo pavardę rasite represuotųjų sąrašuose http://lietuviaisibire.lt/ . 1940 m. R. Rubinšteinas buvo sovietų suimtas ir ištremtas. Sugrįžęs iš tremties gyveno Izraelyje. Knygą apie R. Rubinšteiną jidiš ir hebrajų kalba galima rasti Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, už nuorodą ačiū Godai Volbikaitei.
Audra Girijotė
Parašykite komentarą