Žydų rudens šventės

Ruta Bloštein

Rudenį  žydams prasideda pats darbų karštymetis. Atūžia intensyvus atsiskaitymo laikotarpis, virpinantis širdis baime ir šventišku jauduliu. Pirmasis sielos ir kūno darbas, skirtas nuveikti – Roš Hašana (Naujieji metai) šventė, simbolizuojanti žmogaus sukūrimo dieną ir Dieviškojo Teismo nuosprendį asmeniškai kiekvienam žmogui, kiekvienai tautai ir visai žmonijai. Tai asmeninių metinių rezultatų sumavimo metas. Antrasis iššūkis – Jom Kipuras (Permaldavimo diena), kai apibendrinamas atpirkimas ir paskelbiamas galutinis verdiktas, nulemiantis kitų metų likimą. Galiausiai švenčių vėrinį vainikuoja Sukotas (Palapinių šventė) – savotiškas atsipūtimas, džiaugsmo periodas, kai žydai persikelia gyventi į laikinas buveines – palapines – ir „įskaitų“ laikymo intensyvumas šiek tiek atlėgsta.  

Apie Sukotą pasakyta Toroje: „Ir paimkite sau pirmą šventės dieną nuostabaus citrusinio medžio vaisiaus, palmės lapą, tankialapio medžio šaką, upės gluosnius, ir linksminkitės prieš Kūrėją, jūsų Dievą, septynias dienas“ (Vaikra, 23, 40).

Žydų kalendorius 1851-1852 m. su tradiciškai, hebrajų raidėmis, užrašyta data ir rudens švenčių mėnesiui – tišrejui skirtas puslapis : 5612. Vilnius, Romų spaustuvė, 1851. LNB Judaikos kolekcija.

Keturios augalų rūšys – etrog, lulav, hadas, arava – kuriems yra sakomi specialūs palaiminimai Sukot šventės dienomis, simbolizuoja vieningumą ir atsakomybę vienas už kitą.  Kodėl iš viso augalų pasaulio išrinktos būtent šios keturios rūšys?

Išminčiai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas šių augalų turi skirtingas savybes. Graikinis citronas (etrog) pasižymi įstabiu kvapu ir skoniu; palmės lapas (lulav) imamas nuo medžio, kurio vaisiai saldūs, bet neturi kvapo; mirta (hadas) puikiai kvepia, bet yra nevalgoma; upės gluosnis (arava) neturi nei kvapo, nei skonio. Tame įžvelgiama gili simbolika.

Skonis, vidinė savybė, siejamas su išmintimi.  Kaip skonio pajautimui neužtenka vien tik žvilgsnio, o reikia ir paragavimo, taip ir išminties įsigijimui nepakanka tik matyti knygas: jas reikia studijuoti ir gilintis į turinį, „perkąsti“, idant išsunktum suvokimo saldumą iš pažinimo vaisiaus. 

Kvapas, išorinė savybė, siejamas su žmogaus gerais darbais. Gerų darbų dvelksmas nevaržomai sklinda kaip malonus aromatas.    

Lietuvos žydų ortodoksų jaunimo organizacijos „Tseire Agudat Israel“ kišeninis kalendorius 1938-1939 m. Kaunas, S. Joselevičiaus spaustuvė, 1938. Iš Lietuvos žydų istorijos ir etnografijos draugijos archyvo. LNB Judaikos kolekcija.

Tokiu būdu keturios augalų rūšys užsimena apie keturis žmonių tipus:

Kaip graikinis citronas turi ir skonį, ir aromatą, taip tarp Izraelio vaikų yra žmonių, kurie studijuoja Torą ir daro gerus darbus.

Kaip palmės medžio vaisius (datulės) turi skonį, bet neturi kvapo, taip tarp Izraelio vaikų yra žmonių, kurie mokosi Toros, bet nedaro gerų darbų.

Kaip mirta puikiai kvepia, bet neturi skonio, taip tarp Izraelio vaikų yra žmonių, kurie daro daug gerų darbų, bet Toros žinios kuklios.

Kaip gluosnis neturi nei kvapo, nei skonio, taip tarp Izraelio vaikų yra žmonių, kurie nesimoko Toros ir nepasižymi gerais darbais.

Machzoras (šventinis maldynas) Roš Hašana pamaldoms. Tituliniame lape – rudens švenčių: Roš Hašanos, Jom Kipuro ir Sukoto vaizdai. Vilnius, A. Rozenkranco ir M. Šriftzecerio spaustuvė, 1936. LNB Judaikos kolekcija.

Bet ką daro Kūrėjas? „Negalima gi jų atmesti! Tegul jie bus surišti į vieną visumą ir papildys vienas kitą, kad vieni galėtų išpirkti kitų nuodėmes“, juk „kiekvienas judėjas yra atsakingas vienas už kitą“. Todėl reikia rišti šiuos keturis skirtingus augalus į vieną visumą, tuo simboliškai išreiškiant norą, kad šie keturi žmonių tipai būtų auklėjami Toros pagrindu; ir siekimą suteikti jiems vienybės bei savitarpiškumo jausmą asmenybės santykyje su visuomene. Juk niekas neįlieja tiek jėgų ir įkvėpimo, kiek bendrumo ir ryšio jausmas, žinojimas, kad esame kartu.

Tad linkime, kad mūsų gyvenimo soduose noktų kuo daugiau saldžių išminties vaisių, sklidinų gerų darbų aromato, ir kad kiekvieno širdies aruodas būtų pilnas laimės ir džiaugsmo šviesos, jungiančios tautą į vieną visumą.

Saldainių pakavimo popierėliai su žydų Naujųjų metų palinkėjimu „Palaimintų ir sėkmingų metų, būkite įrašyti į dangaus Gyvenimo knygą“. Šventės metu taip pat yra priimtina linkėti saldžių metų, todėl nekeista, kad ir šie naujametiniai sveikinimai puikuojasi ant saldainių popierėlių. LNB Judaikos kolekcija.