Nuo Stambulo iki Raseinių

Ruta Bloštein

Pakeliaukim po šios knygos titulinį lapą, trumpą ir nelabai išvaizdų, be ryškių dekoro elementų, bet prisotintą ypatinga atmosfera. Palytėkim įvairias epochas ir tolimus kraštus.

„Jobo knyga su komentarais, kuriuos parašė kuklus jaunuolis Izaokas, sūnus didžio ir gerbiamo mokytojo Saliamono Hakoheno, tebūnie palaimintas teisuolio atminimas, atspausdinta šlovingoje Kuštandinoje valdant mūsų karaliui sultonui jo didenybei Suleimanui.

Atspausdino Eliezeris, tesaugo ir tepalaiko Dievas jo gyvastį, sūnus didžiojo mokytojo Geršomo Sončino, tebūnie palaimintas jo atminimas, šiandien, antrąją savaitės dieną (pirmadienį), Adaro 17-ąją, 1545 metais“.

Jobas – vienos iš Šventraščio knygų herojus. Pasak tradicijos, Jobas, gyvenęs Uzo krašte, buvo „be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir šalinosi nuo pikto“. Kūrėjas jam siuntė daug išbandymų, didelių kančių ir negandų, kurias jis garbingai ištvėrė ir už ką buvo dosniai atlygintas. Jobo istorija yra pavyzdys, kaip išbandymai atskleidžia giliausią sielos būseną ir atveria kelią į aukštesnį savivokos lygį. Visa Jobo knyga retai skaitoma žydų pamaldose (nors daugelis eilučių yra reguliariai naudojamos, ypač laidotuvėse ir gedulo metu). Tačiau tai yra viena iš dviejų knygų, kartu su Raudų knyga ir jos komentarais, kurių studijavimas leidžiamas Avo 9-ąją (pasninko dieną, skirtą Jeruzalės šventyklos sunaikinimui ir kitoms nelaimėms paminėti).

Šlovingasis miestas Kuštandina, kuriame buvo išleista knyga, – tai Konstantinopolis (dab. Stambulas), Osmanų imperijos laikotarpiu daugelyje žydų leidinių vadinamas Kostandina arba Kostantina ir dažniau – sutrumpinta forma Kušta. Žydų knygų spausdinimas už Europos ribų prasidėjo būtent Turkijoje, Stambule, kurį žydų spaustuvininkai, nepaisant miesto pervadinimo, visada vadino Konstantinopoliu. Pirmoji žydiškoji knyga čia pasirodė 1493 m.

Garsioji spaustuvininkų dinastija, kilusi iš Vokietijos, pavardę perėmė iš Italijos miesto Soncino, kuriame 1483 m. įkūrė spaustuvę. Italijoje, XV amžiaus pabaigoje, Geršomas Sončino išspausdino pirmąjį Talmudo traktatą, sukūręs patogiausią naudoti Talmudo puslapio modelį, taikomą iki šių dienų.

1530 m. Geršomas Sončino kartu su sūnumi Eliezeriu palieka Italiją ir, trumpam sustoję Salonikuose, persikelia į Konstantinopolį. Po tėvo mirties sūnus tęsė savo darbą, išleisdamas daug nuostabių knygų. Sončino spaudiniai, nors ir ne patys ankstyviausi, pranoko visus kitus savo tobulu šriftu ir taisyklingumu. Tai buvo „didžiausias žydų spaustuvininkas, kokį pasaulis kada nors žinojo“.

Leidimo metai anais laikais buvo išreiškiami bibline fraze, įprastai susijusia su turiniu. Šioje knygoje turime citatą iš pranašo Jeremijaus knygos 31:19  Rachem arachmenu neum Hashem (Pasigailėsiu jo, – tarė Viešpats). Pasitelkę gematriją, t. y. susumavę paryškintų arba pažymėtų raidžių skaitinę reikšmę, gauname 1545 metus.

Ką gi, šiek tiek pasiblaškėm po saulėtus kraštus ir permainingus laikus, laikas grįžti ir namo. Juolab, kad apie kelionės pabaigą mums primena rūstus Raseinių pavieto cenzoriaus rabino Elijo spaudas (Rabin Powiatu Rosienskiego E.L.).