Eilėraštį iš jidiš kalbos išvertė ir įžangą parašė Miglė Anušauskaitė
„Gyvent iš kūrinių – sunku. Tegul juos nelabasis!“ – tokius žodžius greičiausiai yra ištaręs ne vienas rašytojas. Sunkumai mėginant parduoti savo kūrybą atsispindi ir šiame (greičiausiai 4-ojo dešimtmečio pabaigoje parašytame) Leizerio Volfo eilėraštyje. Eilėraščio herojai yra dvi legendinės Vilniaus asmenybės – rašytojas Aizikas Mejeris Dikas ir spaustuvės savininkė našlė Rom.
Aizikas Mejeris Dikas (1807/14?-1893) – vilnietis rašytojas, aktyvus maskilis, siekęs šviesti visuomenę ir padėti žydams atsikratyti prietarų. 1865 m. Aizikas Mejeris Dikas sudarė sutartį su Romų spaustuve kas savaitę parašyti po apsakymų knygelę – šios jidiš kalba parašytos išmoningos, įdomios ir pamokomos istorijos jį labiausiai ir išgarsino. Tokių knygelių, kurių pagrindinė auditoija buvo moterys, per gyvenimą jis parašė kelis šimtus. Aiziką-Mejerį Diką amžininkai prisiminė kaip ramų, kuklų žmogų, malonų pašnekovą.
Romų spaustuvė XIX amžiuje buvo didžiausia ir svarbiausia žydiškų knygų leidėja visoje Rytų Europoje, ypač garsi vilnietišku Talmudo leidimu. 1860 metais mirus tuometiniam spaustuvės savininkui Dovydui Romui, jos valdymą perėmė Dovydo našlė Debora Rom (kuriai atitekdavo 40% spaustuvės pelno) ir du velionio broliai, gaudavę po 30% – dėl to nuo 1871 m. spaustuvė vadinosi „Našlės ir brolių Romų“. Deboros Rom (?-1903) iniciatyva spaustuvė buvo smarkiai modernizuota, pradėtos naudoti kokybiškos spausdinimo mašinos ir įdiegtos kitos naujovės, be kurių dabar neįsivaizduotume vilnietiško Talmudo leidimo.
Aiziko-Mejerio Diko ir Deboros Rom portretai iš Leizerio Rano albumo „Yerusholaym d‘Lite: The Jerusalem of Lithuania“ (Niujorkas, 1974). Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcija.
Leizeris Volfas
Aizikas Mejeris Dikas ir našlė Rom
Vešli barzda, o žvilgsnis jo – romus.
Penktadienis. Jis kuria.
Pareina šeimininkė į namus
Ir jį apšaukti turi.
.
„Nėra žmonos, nėr čiolnto1 net!“
Ji puola užgaulioti, –
„Jis rašo pasakas, tai bent!
Tuoj išvarys iš proto!”
.
„Ša, eik paimk ko nors skolon,
Keliauju aš pas našlę Rom.”
.
Jis atsistoja ir išeina,
Širdis krūtinėj plaka.
Pasiekęs našlės Rom buveinę
Vos vos atgauna kvapą.
.
Vidun įžengęs atsidūsta,
Teiraujas, net sukaitęs.
„Madam dabar išėjus,“ – rūsčiai
Atsikerta tarnaitė.
.
Ant sienos portrete nublukęs
Gaonas žvilgsniu veria.
Jis sėdas, stojas, juda lūpos,
Vos savam kaily tveria.
.
Našlė įeina nelauktai,
Išgąsdintas jis vapa…
„Ach, Aizik-Mejeri,“ – šaltai
Ji taria, – „Kaip jums sekas?“
.
„Po truputį, nors neturiu
Ko griebtis… Gal kas rasis…
Gyvent iš kūrinių – sunku,
Tegul juos nelabasis!“
.
„Na ką jūs, ką jūs, eikit jau,“ –
Ji nusigręžinėja,–
„Romanų pelną, nugirdau,
Į banką pasidėjot.“
.
„Toks ir tas pelnas, kad prašyt
Vėl tenka skatikėlio…“
„Ir ką jūs norit pasakyt?“ –
Jos lūpos net pamėlo.
.
„Suprantate?
Sukūriau aš
Nepaprastų dalykų!
Kaip vienas toks, nei šis, nei tas,
Tiek surezgė intrigų!
.
Kaip magas griebės karūnuot
Galvažudį nelemtą…
Jums ši istorija kainuos
Tik rublį… Ar pusantro.“
.
„Brangusis! Tiek daug pinigų
Ši spaustuvė iššvaisto!
Visiems tik ir tedalinu…
Pačiai vos lieka maistui.“
.
„Žinau, bet pasaka šita –
Kokios dar nieks neskaitė:
Kaip hercogui tokia ponia
Vis keršijo… Savaitę!“
.
„Gerai, gerai, jei Dievas duos
Atneškit man prieš šabą –
Žiūrėsim,“ – ir nebėra jos,
Tik žvilgsnis ore kabo.
.
Iš gėdos puola lauk jisai,
Lig sinagogos bėga.
Jo kūną purto drebuliai,
O marškiniai sudrėkę.
.
Namo jis žengia tarsi prarajon
Po apsilankymo pas našlę Rom.
.
Leyzer Volf „Lirik un satire“, Maskva, 1940. Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcija.
Šio eilėraščio autorius – vilnietis poetas Leizeris Volfas (1910-1943), vienas iš literatų susivienijimo „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) įkūrėjų. Maištingasis poetas nebijojo eksperimentuoti, kūrė parodijas, siekdamas rekordo per mėnesį parašė 1001 eilėraštį, o paklausyti jo eskpresyvių poezijos skaitymų susirinkdavo ištisos minios. Jo poezija rimuota, pasižymi aiškiu ritmu, drąsiais ir netikėtais įvaizdžiais, ironišku žvilgsniu į save bei kitus, ir lašeliu melancholijos.
YIVO raštas Vilniaus burmistrui su prašymu pervadinti kai kurias Vilniaus gatves žydų kultūros veikėjų vardais. Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcija.
Leizeris Volfas nebuvo vienintelis, siekęs įamžinti šiuodvi legendines Vilniaus asmenybes. Šis dokumentas iš Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos – YIVO žydų mokslo instituto kreipimasis į Vilniaus burmistrą pervadinti kai kurias Vilniaus gatves žydų kultūros veikėjų vardais. Dvi iš minimų gatvių siūlyta pavadinti „Romų gatve“ ir „A. M. Diko gatve“.
1Čiolntas – tradicinis šabo troškinys, gaminamas penktadienį ir patiekiamas šabo pietums.
Parašykite komentarą