Parengė Aistė Puidokaitė. Jeigu nenurodyta kitaip, visų fotografijų autorė – Hanna Taieb.
2025 m. lapkričio 16–21 d. Jeruzalėje vyko Izraelio nacionalinės bibliotekos organizuotų mokymų „At the Source“ antroji dalis, skirta žydų paveldo specialistams iš visos Europos. Mokymuose dalyvavo ir Judaikos tyrimų centro bendradarbė Aistė Puidokaitė. Apie pirmosios dalies įspūdžius galite skaityti čia: https://blog.lnb.lt/judaika/2025/09/24/at-the-source-hungary-patirtys-ir-ispudziai/.
Visas mokymų dienas praleidome naujajame moderniame Izraelio nacionalinės bibliotekos pastate, kuris, tikriausiai, kiekvienam programos dalyviui paliko didelį įspūdį. Šiek tiek trumpai apie bibliotekos istoriją ir naująjį pastatą.
Įkurta 1892 m., Izraelio nacionalinė biblioteka (toliau – NLI), sauganti didžiausią pasaulyje judaikos ir hebraikos kolekciją, nuo 1960 m. buvo įsikūrusi Jeruzalėje, Hebrajų universiteto Giv‘at Ram universiteto miestelyje. Šioje vietoje biblioteka veikė daugiau nei 60 metų. Laikui bėgant buvo susidurta su vietos trūkumo, prieinamumo ir kolekcijų saugojimo galimybių apribojimais. Buvo parengti planai sukurti modernią biblioteką, galinčią talpinti sparčiai augančias kolekcijas ir užtikrinti geresnę prieigą tiek visuomenei, tiek tyrėjams. 2010 m. Nacionalinė biblioteka pradėjo modernizacijos procesą, siekdama tapti svarbiu mokslo, žinių sklaidos ir kultūros centru. Prieš atidarymą iš senosios bibliotekos buvo perkelti milijonai eksponatų, įskaitant daugiau nei keturis milijonus knygų, istorinių laikraščių, fotografijų, rankraščių ir kitų unikalių kolekcijų.
Pastatas oficialiai atidarytas visuomenei 2023 m. spalio mėn. Jį suprojektavo žinomi šveicarų architektai Herzog & de Meuron. Projektą įkvėpė vietos architektūra ir Jeruzalės paveldas, ypač šiame krašte dažnai naudojamas baltas kalkakmenis, kuris ir dengia bibliotekos fasadą. Pats pastatas suformuotas kaip monolitas, kylantis iš žemės. Nors biblioteka savo mastu ir didelė, dėl išskirtinių architektūrinių ir dizaino sprendimų, pastatas sugeba išlaikyti žmogišką mastelį ir neslegia lankytojo savo dydžiu, todėl buvimas bibliotekoje yra ypatingai jaukus ir malonus, o erdviose ir šviesiose skaityklose norisi užsibūti kuo ilgiau. Projektuojant naują bibliotekos pastatą taip pat buvo svarbus tvarumas: įrengtos saulės baterijos, energiją taupantis apšvietimas bei požeminė „akmenų saugykla“ šiluminei energijai kaupti, siekiant sumažinti vėsinimo kaštus.
Pirmąją dieną sveikinimo žodį tarė Izraelio nacionalinės bibliotekos direktorius Orenas Weinbergas, po kurio turėjome turą po naująjį pastatą. Šis kompleksas atlieka ne tik tiesiogines bibliotekos funkcijas: čia taip pat įrengtos kelios parodų erdvės, konferencijų salė, knygynėlis, jauki kavinė su lauko kiemeliu. Tačiau nepaisant visų šių papildomų funkcijų, būnant joje susidaro aiškus įspūdis, kad tai – pirmiausia knygų, studijų ir susikaupimo vieta, nors ir labai gyvybinga bei pilna lankytojų. Programos organizatoriai dalijosi, kad vos atvėrus naująjį pastatą, jis akimirksniu tapo traukos tašku mieste. Biblioteka iš tiesų pilna žmonių ir gyvybės. Dienos metu skaityklose neretai sunku rasti laisvą vietą, tačiau kartu čia tvyro ramybės ir susikaupimo atmosfera.
Turo po biblioteką metu aplankėme ir nuolatinę NLI parodą „A Treasury of Words“, kurioje saugoma daugybė vertingų žydų tautos ir Izraelio valstybės kultūrinių artefaktų. Tarp seniausių ir įdomiausių eksponatų buvo, pavyzdžiui, VI–VIII a. senoviniai užkalbėjimo dubenėliai iš Babilonijos, naudoti apsaugai nuo piktųjų dvasių bei įvairiuose išvarymo ritualuose.
Grįžtant prie pačios mokymų programos, joje dėmesys buvo skiriamas trims pagrindinėms temoms: katalogavimui ir archyvams, kolekcijų sklaidai bei bibliotekos skaitmeninėms iniciatyvoms. Antros programos dalies išskirtinumas – be bendrų veiklų, programą buvo siekiama kuo labiau individualizuoti kiekvienam dalyviui, suorganizuojant individualius susitikimus su NLI kolegomis pagal kiekvieno dalyvio profesinius poreikius.
Visos programos metu dalyvavome susitikimuose visai grupei, kuriuose buvo pristatytos Izraelio nacionalinės bibliotekos reikšmingos kolekcijos, įvairios NLI veiklos kryptys; seminaruose nagrinėjome katalogavimo subtilybes, o interaktyviame vaidmenų žaidime – skirtame žydų paveldui – pagal gautas situacijas turėjome spręsti, kaip teisingiausiai pasielgti. Šį žaidimą vedė dr. Brigitte Sion, Rothschild Foundation Hanadiv Europe muziejų dotacijų programos vadovė.
Taip pat aplankėme bibliotekos konservavimo ir restauravimo centrą bei dalyvavome keliuose praktiniuose seminaruose.
Viename iš jų Centrinio žydų tautos istorijos archyvo (anksčiau egzistavusio atskirai, 2013 m. prijungto prie NLI) vadovas Dr. Yochai Ben-Ghedalia ir NLI archyvų skyriaus vadovas Matan Barzilai vedė seminarą, kuriame gavome dėžę naujai gautų, dar nekataloguotų dokumentų hebrajų ir anglų kalbomis. Mūsų užduotis buvo identifikuoti dokumentus, suprasti jų kontekstą bei atsiradimo aplinkybes ir paruošti informaciją, reikalingą dokumentams kataloguoti.
Mūsų grupei atiteko ypač įdomi dėžė – joje radome žinomo nacių medžiotojo ir Haifoje įsikūrusio Nacių karo nusikaltimų dokumentavimo instituto direktoriaus Tuviah Friedmano asmeninius dokumentus. Šie dokumentai buvo atrasti vieno Haifos viešbučio rūsyje ir visai neseniai, vos prieš kelias savaites, perduoti NLI.
Taip pat turėjau individualų susitikimą su archyvistu, ladino kalbos mokytoju Matan Stein, skirtą hebrajų paleografijai, ir susitikimą su NLI parodų kuratorėmis Netta Assaf bei Karine Shabtai, kurios prieš tai visai mūsų grupei pristatė savo naujausią kuruotą laikiną parodą apie Izraelio florą „Flowers: Leafing Through the Collections of the National Library„. Joje pristatomi reti bibliotekos rinkinių eksponatai, atskleidžiantys gėlių vaidmenį Izraelio istorijoje. Buvo labai naudinga išgirsti, kaip NLI organizuojamas parodų kūrimo procesas, su kokiais iššūkiais susiduriama ir kokių sprendimų ieškoma. Bibliotekos požiūris į rengiamas parodas itin rimtas: siekiama sukurti tokias ekspozicijas, dėl kurių miestiečiai ir miesto svečiai specialiai atvyktų aplankyti biblioteką. Be to, skirtingai nei pas mus, norint apsilankyti parodoje čia reikia įsigyti atskirą bilietą.
Kita, kaip gerosios praktikos pavyzdys, pristatyta ir mane labai sudominusi paroda buvo skirta rašytojui Francui Kafkai – „Kafka: Metamorphosis of an Author“. Minint 100-ąsias Franzo Kafkos mirties metines 2024 m., Izraelio nacionalinė biblioteka pirmą kartą eksponavo originalius eksponatus iš Kafkos asmeninio archyvo.
Apie parodos rengimą ir Kafkos archyvo susigrąžinimą į NLI pasakojo vienas iš parodos kuratorių, NLI humanitarinių mokslų kolekcijos kuratorius dr. Stefan Litt. Littas. Jis trumpai pristatė Kafkos autobiografiją ir papasakojo, kaip Izraelio nacionalinė biblioteka beveik dešimtmetį dalyvavo teisiniuose ginčuose dėl rašytojo archyvo, kuris galiausiai buvo grąžintas tik 2019 m. Tai iš tiesų įstabi istorija, su kuria galite susipažinti Litto įraše: https://blog.nli.org.il/en/kafka_archive/.
Tarp susigrąžintų įspūdingesnių eksponatų – Kafkos užrašų sąsiuviniai, nedideli rašytojo eskizai ir piešiniai (doodles), taip pat Kafkos hebrajų kalbos mokymosi sąsiuvinis.
Pabaigai noriu nuoširdžiai padėkoti nuostabiai NLI komandai už puikiai suorganizuotą ir įgyvendintą programą, kurioje visada jautėme rūpestį bei palaikymą. Dėkoju Caron Caron Sethill, Kitti Raymond, Naomi Bloom Wurtman, Dr. Yochai Ben-Ghedalia, Yacov Fuchs ir kitiems NLI kolegoms. Laikas, praleistas Izraelio nacionalinėje bibliotekoje ir Jeruzalėje, įsimins visam gyvenimui – esu labai dėkinga už visas įgytas patirtis, užmegztas draugystes, nuoširdžius pokalbius ir galimybę visą savaitę gyventi žydų kultūros paveldo apsuptyje.
Parašykite komentarą