Pesach

Šiandien, balandžio 10 dieną, nusileidus saulei, bus pradedama švęsti Pesach – viena svarbiausių žydų švenčių, ji prasideda 15-ąją Nisano mėnesio dieną ir trunka 7 dienas. Pesach žymi išėjimą iš Egipto vergovės ir vadinama laisvės švente. Tai ne tik fizinio, bet ir dvasinio išsivadavimo minėjimas: tradiciniai žydų komentarai teigia, kad vergai, nedisponuojantys savo likimu, negalėtų gauti dieviškojo įstatymo – Toros, kuri žydų tautai įteikta Sinajaus kalne po išėjimo iš Egipto. Laisvės siekimas suvokiamas kaip aktualus kiekvienai kartai ir kiekvienam žmogui: anot komentatorių, kiekvienas turi pajusti, tarsi pats išėjęs iš Egipto – t.y. laisvė nėra protėvių mums perteikta duotybė, už ją reikia kovoti.

Žydų tautos dvasinis atgimimas siejamas su gamtos, ypač Izraelio žemės, atgimimu, kitas jo pavadinimas – pavasario šventė.

Pasiruošimas prasideda nuo macų, kurie daromi iš miltų ir vandens, kepimo. Visas 7 dienas nevalia valgyti raugintos duonos bei produktų su raugu. Pirmąjį švenčių vakarą ruošiama tradicinė vakarienė – sederas, kurios metu svarbūs yra ne tik simboliniai patiekalai, bet ir šventės istorijos atpasakojimas bei Dievo galingumą šlovinančios giesmės hebrajų ir aramėjų kalba. Viena jų, Chad gadya (Ožiukas), 20 a. pradžioje meniškai interpretavo žymus dailininkas modernistas El Lisickis. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugoma 1923 m. Varšuvoje leista El Lisickio Chad gadya, iki II Pasaulinio karo priklausiusi Vilniaus Žydų mokslo instituto (YIVO) bibliotekai, o po karo – trumpai veikusiam Vilniaus žydų muziejui.