Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos diena Plungėje

Gegužės 15 diena Plungės viešojoje bibliotekoje buvo paskelbta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos diena. Čia lankėsi grupė Nacionalinės bibliotekos administracijos atstovų ir specialistų, kurie susitiko su Plungės bibliotekos kolegomis ir savivaldybės administracijos atstovais. Susitikime generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas kalbėjo apie Nacionalinės bibliotekos viziją, jos vietą šalies ir tarptautiniame kontekste, apskritai apie bibliotekų perspektyvas ir planus nuolat besikeičiančioje technologinių naujovių, galimybių ir iššūkių aplinkoje, bibliotekininkų kompetencijų kaitą. Kolegos plungiškiai papasakojo apie savo veiklas.
Susitikimo metu surengta unikali „Vieno leidinio“ paroda – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštinis veikalas „Taislius augyminis…“ (1843).
Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža (1771-1849) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų. Mokyklą baigė Kretingoje, 1791-1794 m. Vilniaus universitete mokėsi istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykų. Manoma, buvo įsitraukęs į Tado Kosciuškos sukilimą, dėl to vėliau pasitraukė iš Vilniaus. 1794 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, 1796 m. įšventintas į kunigus. Kunigavo Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Kretingoje, Kartenoje, Plungėje. 1816 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną, kur gavo Ambroziejaus vardą. Buvo mokyklos kapelionu ir mokytoju. Daug keliavo – rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Visoje Žemaitijoje buvo pagarsėjęs kaip puikus pamokslininkas. Savo kalbas ruošdavo atsakingai, remdavosi Biblijos tekstais, mintis pagrįsdavo istoriniais, etnografiniais faktais.
Mirė 1849 m., palaidotas senosiose Kretingos kapinėse. Ant jo kapo pastatyta koplytėlė, 1993 m. priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo paminklas (autorius – skulptorius A. Bosas).
Pabrėžos palikimą sudaro apie 4000 dvasinio turinio raštų. Iš jų paskelbtas buvo tik nuodugniai išpažinčiai pasiruošti skirtas veikalas “Parkratims sumenys”, kurį redagavo ir jau po autoriaus mirties 1869 m. Tilžėje išleido vyskupas Motiejus Valančius. Tai “Parkratimai ąnt Saužines” (pakartotinai išspausdinta 1877 ir 1893 m.).
Svarbiausi Jurgio Pabrėžos moksliniai darbai: 1834 m. sudarytas sisteminis augalų vardynas “Wardaa tayslyynee Augimiu, atsyrądantiu augmyniiczioo žemaytyyniee, užwerączio saawiejy augmes lig sziol aatrastas Žemaytyyniusy, Lyyituwoo, Wolyynujoo yr Podolyjoo”, alfabetinis žemaitiškai lotyniškas morfologinių botanikos terminų žodynas “Sryje balsenyyni biiluu žemayt. łotinyyniu” ir 1843 m. baigtas rašyti bei jo mokslinę veiklą vainikavęs augalų sistematikos veikalas “Tayslius augumyynis, kuremy taalpynas augimys ligsziol raastosys teyp muusosys kayp nekurios swetszaalys su prijungimu abladny prajoowa weykala yr suraaszima waarduu paprastuuju teyp žemaytyszku, kaypo pruusyszku, laatwyszku yr waarduu tayslyyniu žemaytyszku su lotiinyszkays”. Darbas rašytas 8 metus. Būsimai knygai išspausdinti buvo surinktos lėšos, tačiau jai pasirodyti tuo metu nebuvo lemta. Tik 1900 m. išeivijos lietuviai JAV paskelbė dalį šio veikalo, pavadintą “Botanika arba Taislius Auguminis”.
Tai pirmasis originalia rašyba lietuvių kalba (žemaičių tarme – Pabrėža sukūrė savą bendrinę rašomąją žemaičių kalbą) parašytas enciklopedinis botanikos darbas (apima per 1000 smulkiai prirašyto teksto puslapių), kuriame aprašyti 643 Vakarų Lietuvos augalai. Veikalas XX a. pradžioje ir viduryje padėjo sukurti modernią lietuvių botanikos terminiją. Rankraštis 2008 m. įtrauktas į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį registrą. Dalis rankraščio (1-223 psl.) publikuota 2009 m., antroji dokumento dalis numatoma išleisti iki šių metų pabaigos.
Be to, jis surinko herbariumą (~ 800 augalų rūšių), kurio didelė dalis XX a. pr. išvežta į Odesos universitetą, o likusioji dalis (238 lapai) 1930 m. perduota Vytauto Didžiojo Universitetui.
Pabrėža taip pat gydė žmones; iš viso yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas.
Pabrėža rašė savotišką filosofinį veikalą “Ryžtai”, kuriame susistemindavo gyvenimo principus. Talkino leidžiant istorinius veikalus, bendradarbiavo su vysk. M.Valančiumi. Pats rašė eilėraščius žemaičių tarme ir lenkų kalba, užrašinėjo žemaičių ir latvių liaudies dainas, kurias siuntė Simonui Daukantui.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje, saugomas nedidelis Ambrozijaus Jurgio Pabrėžos dokumentų archyvas (F124), kurį sudaro 9 saugojimo vienetai: medicinos srities darbai „Skutki Lekarskie Niektorych Roslin i Sposob uzywania… wyjęte z Dziela Symona Syreniusza…“ D.2. (1814), „Promyczek zwiastujący Tablicę chorob“ (1827), religinio turinio „Apey smerti…“ (apie 1828), botanikos veikalai „Waardaa tayslyynee Augimiu atsyrądąntiu Augmyniičžioo žemaytyyniee…“ (1834), „Tayslos Augumyynis etc. tai yra Botanika…“ (1843), įvairių medicinos, buitinių patarimų, botaninių stebėjimų užrašų rinkinys (b.m.) ir du žemėlapių rinkiniai (XVIII a.) su J. Pabrėžos įrašais.
Dokumentai į biblioteką priimti 1941 m. kartu su Kauno metropolijos kunigų seminarijos biblioteka ir 1960 m. iš Kauno medicinos instituto bibliotekos.
Susitikimą pagyvino mini viktorina – plungiškiams pateiktos paskaityti kelios kūrinio ištraukos ir pasiūlyta atspėti koks tai kūrinys. Tai buvo Lauryno Ivinskio parengtas Danieliaus Defo apysakos Robinsonas Kruzas vertimas (1847 m.) iš lenkų kalbos į žemaičių (dūnininkų) tarmę, kuris taip ir liko neišleistas (rankraštis saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, PR466 ). Skaitovai gavo prizus – CD su skenuotu kūriniu.

Naudotasi: Julius Kanarskas. Ambrozijus Jurgis Pabrėža, http://old.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=69&Itemid=67

Parengė Rima Dirsytė