Šiandien lietuvių literatūroje knygų tremtinių kančios, meilės, išlikimo tema – ne viena dešimtis. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmasis lietuvių kilmės detroitietės Rūtos Šepetys romanas „Between shades of gray“ jau keletą savaičių yra viena populiariausių knygų jaunimui. Ir ne tik JAV. Šiuo metu knyga yra prekiaujama 25 šalyse, ji išversta į prancūzų, italų, vokiečių, lenkų ir lietuvių kalbas, su didele pagarba sutinkama lietuvių bendruomenėse. Apie susitikimą su R. Šepetys Pasaulio lietuvių centre Lemonte ir jos romaną plačiau.
5 mintys apie „Rūta Šepetys: „Šią istoriją sugalvojau ne aš – tai Lietuvos istorija““
Komentarai uždrausti.
Pasaulis , atsigavęs po antro pasaulinio karo, tapo bedvasiu vartotoju, nenorinčiu žinoti savo netolimos praeities. Gyvenimo tikslu tapo materialinės gėrybės, linksmybių šou, seksas. Dešimtmetį pasaulio paauglius pakerėjo Hario Poterio fantazijos, tuo tarpu, tik prieš 50 metų šiaurės Europos paaugliai kartu su tėvais išgyveno ar žūdavo Stalino gulaguose, Laptevo jūroje, patirdami nežmoniškas kančias. Jų tėvų „nuodėmė” buvo savo tėvynės meilė, padorumas ir darbštumas.
Lietuvių kalba apie tautos kančias yra išleista begalė knygų, tačiau anglų kalba tikriausia pirmoji. Rūta Šepetys nusipelnė didžiausios Lietuvos Valstybės padėkos už atkaklumą, išleidžiant šią knygą būtent JAV, kur pasisveikinant „kaip tu gyveni” turi turi būti atsakymas tik teigiamas. Juos suerzina neigiamas atsakymas. Todėl yra nuostabu, kad Rūtos Šepetys knyga „:Tarp pilkų debesų” tapo betseleriu JAV sudomindama jų paauglius, kartu praplėsdama jų pasaulio ir istorijos suvokimą. Dar nuostabiau, kad ši knyga sudomino Holivudo režisierius, kurių geriausi konsultantai būtų patys lietuviai , gimę ir užaugę tremtyje. Pagarbiai Birutė
Labai puiki knyga, viena geriausių kygų skaitytų apie tremtį. Siūlyčiau perskaityti visiems ir naujai pažvelgti, koką didelę Dievo dovaną turime – Lietuvos Nepriklausomybę, laisvę ir lygybę.
Tai daugiau nei fantastiška knyga. Aciū Rutai, kad ji, budama fiziškai sočios visuomenės atstovė, amerikietė, taip subtiliai ir jautriai, per Linos ir Andriaus charakterius, papasakojo Lietuvos istoriją. Žaviausia tai, kad mūsų tautos kančia netapo egzotišku užsienietės žavėjimųsi literatūrinei fikcijai kurti. Bravo! Gaila, kad esam kompleksuota visuomenė ir žavimės „kulturinio elito” adoruojamomis ibelhauptaitėmis ir sabaliauskaitėmis, manydami, kad jų kūryba yra pasaulinės prabos, deja… Šios būtybės aktualios tik iki Saločių ar Lazdijų pasienio… O štai Rutos knyga, pas mus dar deramai neįvertinta, sukrėtė ne tik literatūrinį pasaulį…
Verkiau skaitydama sia knyga. Perskaiciau per pusdieni…isgyvenau kartu su herojais
Esu nusifotografavusi su autore ir mažuoju vaikaičiu Mindaugėliu, kurio promočiutė buvo tame pačiame Sibire prie Laptevų tremtinė ir parašiusi knygą – Stasė Striškienė „Ilga povestuvinė kelionė”. Liūdna Lietuvos istorija.