„Pokalbiai apie emigraciją“ bus pristatyti IFLA konferencijoje JAV

logo-2016_mediumLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ bus pristatytas JAV, Tarptautinėje bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinėje konferencijoje. Rugpjūčio 13-19 d. Columbus mieste, Ohajo valstijoje, vyksiančios 82-osios IFLA konferencijos dalyviams projektą pristatys Lietuvos nacionalinės bibliotekos atstovė Alma Masevičienė. Ji informacija apie edukacinių renginių ciklą dalinsis stendinių pranešimų sesijoje, rugpjūčio 15-16 d., o „Pokalbius apie emigraciją“ pristatantis stendas stovės visomis konferencijos dienomis.

Šių metų IFLA konferencija skirta ryšiams, bendradarbiavimui ir bendruomenėms (“Connections. Collaboration. Community.”). Kasmet vis kitoje pasaulio dalyje vykstančios IFLA konferencijos pritraukia virš 3500 dalyvių iš daugiau kaip 120 šalių. Šis didžiulis tarptautinis renginys delegatams suteikia galimybę susipažinti su bibliotekų ir informacijos mokslų padėtimi konferenciją rengiančioje šalyje bei pasidalinti savo šalių gerosiomis patirtimis.2521_4710_zoomed_logotipas_pokalbiai

Primename, kad 2015 m. antrojoje pusėje įgyvendintu projektu „Pokalbiai apie emigraciją“ praplėstos Ukmergės A. Smetonos gimnazijos mokinių žinios apie emigraciją. Edukacinį ciklą sudarė interaktyvios paskaitos apie (e)migracijos Lietuvoje istoriją ir lietuvius pasaulyje, informacijos apie šiuolaikinę (e)migraciją Ukmergės rajone rinkimas ir analizė, o pabaigoje – vieši gimnazistų debatai Seime.

Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis

untitledPasirodė pirmasis šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame pristatomos lietuvių išeivių knygos, nominuotos Metų knygos apdovanojimui. Biuletenyje pasakojoma apie Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos Giedrės Milerytės-Japertienės viešnagę Lenkijoje. Lietuvos Respublikos ambasada Varšuvoje surengė diskusiją Lenkijos ir Lietuvos santykių klausimams aptarti bei pristatyta knyga „Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945–1990 metais“ (dokumentų  rinkinys, red. Giedrė Milerytė-Japertienė). Taip pat aptartas Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos organizuotas Bibliotekų metų atidarymo renginys „Biblioteka ir XXI amžiaus visuomenė“, kuriame dalyvavo Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė ir vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Renginio dalyviams pristatyta kilnojamoji Nacionalinės bibliotekos paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1945–1952“, parengta remiantis bibliotekoje saugomu ir 2011 m. į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įtrauktu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu, 1945–1952 m.“

Tarptautinė organizacija Baltic Heritage Network įkurta Tartu 2008 m. pradžioje. BaltHerNet vienija Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius. Kiekvienais metais BaltHerNet kviečia visus norinčius jaunuosius tyrėjus prisijungti prie organizacijos darbo ir kuruojamų veiklų.

Nuoroda į biuletenį >> http://balther.net/public/documents/Newsletters/BHN_1_14_2016.pdf

Julijos Švabaitės-Gylienės „Gabriuko užrašai“

Gabriuko užrašai : [apysaka] / Julija Švabaitė-Gylienė. – Chicago (Ill.) : JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo Taryba, 1973.
Gabriuko užrašai : [apysaka] / Julija Švabaitė-Gylienė. – Chicago (Ill.) : JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo Taryba, 1973.
Balandžio 2-ąją, Hanso Christiano Anderseno gimtadienį, švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Šia proga siūlome prisiminti Julijos Švabaitės-Gylienės apysaką „Gabriuko užrašai“, išleistą 1973 m. Čikagoje. Lietuvoje „Gabriuko užrašai“ išėjo po viso dvidešimtmečio, atkūrus nepriklausomybę – 1993 m.

Pasakojimas prasideda, kai Juozukas ir Aldutė, Australijos lietuvių Gabrių vaikai, dovanų gauna išsvajotąjį kačiuką. Apie katinėlį ir šeimos gyvenimą pasakoja vyresnėlis Juozukas – Gabriukas. Jo pasakojime atsiskleidžia ir nevaikiškos realijos: finansiniai šeimos sunkumai, sudėtinga adaptacija svetimoje šalyje, tėvus kamuojantis Lietuvos ilgesys.

Poetė ir prozininkė Julija Švabaitė-Gylienė gimė 1921 m. Vilkaviškio rajone. 1939 m., baigusi gimnaziją, ketino studijuoti Paryžiuje, tačiau planams kelią užkirto prasidėjęs karas. 1939–1943 m. studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą Kaune ir Vilniuje. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1946 m. išvyko į Australiją, o 1960 m. persikėlė į JAV.

 

„Gabriuko užrašų“ ištraukos

— Na, Juozuk, atspėk, ką Algis judviem atnešė?
Algio dėžėje po laikraščiu kažkas judėjo. Mano širdis tiktai tuk, tuk…

[…]

— Kačiukas… — sušnibždėjau lyg apsvaigęs.
— Kačiukas…. — nutęsė pasikeitusiu balsu mama.


Viena dieną aš įsidrąsinau ir savo mokytojai atsakiau, jog aš dėl to nemoku gerai angliškai, kad nesu čia gimęs, o atvykęs iš Vokietijos, kur mano tėveliai turėjo gyventi, negalėdami sugrįžti į savo tėvynę, svetimųjų užimtą.

[…]

Mokytoja vieną dieną paprašė pakalbėti lietuviškai. Aš ne tik pakalbėjau lietuviškai, bet ir pasakiau guten Tag— vokiškai, “bon jour— prancūziškai, ir come va lei— itališkai.

Visi klasės vaikai pavydo pilnomis akimis spoksojo į mane. Jie, tur būt, stebėjosi mano gabumais.


Dažnai, kai reikia seselei Celestinai užmokėti už pianino pamokas, mamytė iškrato tėčio kišenes, išima iš gazo skrynelės visus trispenius, išžiūrinėja stalčius, — net po kilimo kampais… Tada suberia ant virtuvės stalo, suskaito, ir vis dar neužtenka…

Paskui mes, nubėgę pas pienininką Džordžį, iškeičiam tuos smulkius pinigus į svarus, įdedam vokan ir nešam seselei Celestinai.

Bet mokytis pianinu vis vien reikia.