2016 balandžio – Lituani(sti)ka

Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyrius surengė trečiąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Šiemet seminaras iš Nacionalinės bibliotekos, mininčios Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, persikėlė į Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetą, su kuriuo IMD Lituanistikos tyrimų skyrius glaudžiai bendradarbiauja.

Seminaro pradžioje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė išreiškė mintį, kad seminarus rengti vis kitoje institucijoje galėtų tapti tradicija ir trumpai priminė pavasarį vykstančių diasporos tyrėjų seminarų priešistorę. Paprastai judama nuo nacionalinio lygmens prie tarptautinio, o šiuo atveju nutiko atvirkščiai: idėja rengti tarpdalykinius lietuviškosios diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalintųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems atrasti reikiamus šaltinius, kilo po to, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė prisiminė Prancūzijoje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio romaną „Eiti“: jame pasakojama apie savotišką keliautojų, vaikštinėtojų bendruomenę, kurios nariai instinktyviai atpažįsta vienas kitą, – taip pat vienas kitą atpažįstą ir diasporos tyrinėtojai, vienijami specifinių aktualijų.

Toliau skaityti „Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras”

Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėja Giedrė Milerytė-Japertienė dalyvavo prezidentui Kaziui Griniui skirtos moksleivių viktorinos vertinimo komisijoje

Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka

Balandžio 27 d., LR Seime įvyko Lietuvos gimnazijų II–IV klasių ir bendrojo ugdymo mokyklų 10–12 klasių moksleivių viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Renginys buvo skirtas Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimų nario, gydytojo publicisto, visuomenės veikėjo Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Viktorinos organizatoriai siekė ne tik supažindinti su Kazio Griniaus asmenybe per gyvenimo vertybių, laisvės ir demokratijos supratimą, bet ir atskleisti Lietuvos parlamentarizmo raidą ir demokratinių tradicijų kūrimą, ugdyti jaunosios kartos patriotiškumą, tautinę savimonę ir pilietines, demokratines vertybes. Renginyje dalyvavo 17 moksleivių komandų iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Prienų ir Molėtų. Viktorinos nugalėtojais tapo Marijampolės marijonų gimnazijos komanda „Santaka“.

Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras
Laikas: 2016 m. gegužės 5 d.
Pradžia: 9.30
Vieta: Kauno rotušė, Kaunas

2016 m. kovo 19 d. profesoriui Eduardui Volteriui sukako 160 metų. Jis buvo ne tik žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, etnografijos, archeologijos tyrinėtojas, bet ir Valstybinės centrinės bibliotekos (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėjas, Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius. Eduardo Volterio gyvenimas buvo susijęs su Vokietija ir Rusija, Latvija ir Lietuva. Jo veikla apėmė įvairiausias sritis, todėl apie šią asmenybę kalbėti gali daugelio sričių specialistai.
Šia konferencija organizatoriai siekia ne tik prisiminti profesoriaus darbus vadovaujant bibliotekai ir muziejui, bet ir dar kartą įvertinti ir plačiajai visuomenei pristatyti Eduardo Volterio asmenybę ir veiklą.
Į tarptautinę jubiliejinę profesoriaus Eduardo Volterio konferenciją organizatoriai sukvietė įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus), kur jie pristatys savo įžvalgas. Toliau skaityti „Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija”

Balandžio 23-ioji – poeto Henriko Radausko gimimo metinės

1910 m. balandžio 23 d. gimė poetas Henrikas Radauskas.

Radauskas mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių ir vokiečių kalbą bei literatūrą, po to dirbo radiofone, Švietimo ministerijoje, leidykloje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus, 1949 m. iš Vokietijos persikėlė į JAV. Ten ilgą laiką dirbo fizinį darbą, kol gavo vietą Kongreso bibliotekoje Vašingtone ir galėjo daugiau bendrauti su bičiuliu Alfonsu Nyka-Niliūnu, taip pat dirbusiu Kongreso bibliotekoje. Išeivijoje pasirodė Radausko eilėraščių rinkiniai „Strėlė danguje“ (1950), „Žiemos daina“ (1955), „Žaibai ir vėjai“ (1965) „Eilėraščiai (1965–1970)“ (1978).

PAVASARIS

„Dangus sudarė foną lapų,

Iš kairės: K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas. Baltimorė, 1951 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus virtuali paroda, skirta A. Nykai-Niliūnui. — Iš kairės: K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas. Baltimorė, 1951 m.
Nuotrauka iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus virtualios parodos, skirtos A. Nykai-Niliūnui.

Žiedų, ir paukščių, ir šakų,

Ir parke vėjas krūmą kvapų

Pagavęs purtė už plaukų“

Ir saulė buvo kaip poetų

Garbė: ugninga ir sena, –

Turiu rašyt, kad ji spindėtų,

Kai jau seniai užges diena.

H. Radauskas. Strėlė danguje: eilėraščiai. – Chicago: Saulius, 1950

XVI a. LDK testamentai

Parengė Vytautas Smilgevičius

testamenty Testamentai – retai skelbiama dokumentų rūšis. O juk tai vienas įdomiausių istorijos šaltinių, beveik fotografiškai tiksliai parodantis žmogaus šeimyninę, turtinę padėtį, istorijos procesų įtaką toms padėtims.

2012 m. Baltarusijos mokslininkai parengė ir išleido knygą Тастаменты шляхты і мяшчан Беларусі другой паловы ХVІ ст. (з актавых кніг Нацыянал’нага гістарычнага архіва Беларусі) – XVI a. Baltarusijos šlėktų ir miestelėnų testamentai (iš Baltarusijos istorijos archyvo aktų knygų). Kanceliarine slavų, rečiau lenkų kalba surašytuose 116 testamentų, parašytų 1568‑1600 m., matome to meto pasaulį. Toliau skaityti „XVI a. LDK testamentai”

Naujas leidinys apie JAV lietuvių muzikinę kultūrą

Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanistikos tyrimų skyriuje — Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos skaitykloje

Balandžio 19 dieną Lituanistikos tyrimų skyriuje apsilankiusi Klaipėdos universiteto prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos archyvui padovanojo praėjusiais metais Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistą savo monografiją Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai.

Balandžio 28 dieną LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyrius kviečia į šios knygos pristatymą, kurioje dalyvaus ir monografijos autorė. Renginys vyks Lietuvos edukologijos universiteto II rūmuose, 318 kab. (T. Ševčenkos g. 31), pradžia – 14 val.