Studentų varpininkų leidinys „Kelkite! Kelkite! Kelkite!“

Paruošė Arida Riaubienė


Kelkite!Kelkite!Kelkite!, 1935, rugsėjo 15 d. numeris, p. 3

Ruošiantis parodai „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“ domėtasi įvairiomis rašytojų įamžinimo formomis. 

Pagerbiant Vinco Kudirkos atminimą, 1923–1930 m. Kaune veikė Lietuvos studentų, nuo 1930 – VDU studentų „Varpo“ draugija, kurios tikslas buvo šviesti jaunimą, ugdyti tautinę ir politinę savimonę, propaguoti demokratijos ir asmens laisvės idėjas. Varpininkai 1932–1935 ir 1938 m. leido laikraštį „Kelkite! Kelkite! Kelkite!“. Leidinį  1932 m. redagavo Elena Gineitienė, 1933 – Juozas Vaišnoras, 1935 – Antanas Rūkas, 1938 – Elena Vesputaitė. Išlikusiuose laikraščio numeriuose, be varpininkams aktualios medžiagos, spausdinami Vinco Kudirkos eilėraščiai ir jų ištraukos, šiokūrėjo portretas, paminklo Naumiestyje nuotrauka. Trumpai apžvelgsime kai kuriuos laikraštyje publikuotus straipsnius.

Toliau skaityti „Studentų varpininkų leidinys „Kelkite! Kelkite! Kelkite!““

Apie Vinco Kudirkos muziejų tarpukariu

Paruošė Arida Riaubienė


Ruošiantis parodai „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“, rasta vertingos informacijos, susijusios su Vinco Kudirkos muziejaus steigimu Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940).

Idėja atidaryti Kudirkos muziejų, to meto spaudoje vadintą Kudirkos spinta, gimė 1929 m. minint Didžiojo Varpininko 30-ąsias mirties metines. Lapkričio 14 dienos „Lietuvos žinių“ numeryje  buvo užsiminta, „ […] kad gera būtų kokioj nors įstaigoj įtaisyti nors spintą, kur galima būtų pradėti V.  Kudirkos liekanos rinkti. Tai gal būtų V. Kudirkos muziejaus pradžia“[1]. Praėjus keletui dienų, Kazys Grinius „Lietuvos žinių“ vedamajame, pavadintame „Trisdešimt metų“, rašė, kad reikia „[…] padaryti V. Kudirkos spintą, kur galėtų būti sukrauta visa, kas V. Kudirkos  gyvenimą ir darbus liečia – užsilikę daikteliai, knygos, fotografijos, rankraščiai, muzikos instrumentai, atsišaukimai apie V. Kudirką ir jo gadynę, rašiniai bei spaudiniai, jo metams ir aplinkybėms priklausę atvaizdai ir kitoki dalykai “[2]. Straipsnyje buvo akcentuota tai, kad, nesaugant Kudirkos palikimo vienoje vietoje, jis „[…] išsisklaidys įvairiose rankose ir prapuls“[3]. Straipsnyje K. Grinius ne tik pabrėžė muziejaus įsteigimo svarbą, bet ir priminė „Lietuvos žinių“ skaitytojams, kas buvo padaryta įamžinant Kudirkos atminimą 1924 m., kai Lietuvoje buvo minimos 25-osios šio garbaus asmens mirties metinės. K. Grinius rašė, kad 1924 m. buvo išleistas jubiliejinis „Varpo“ numeris, Lietuvos švietimo V. Kudirkos draugija įsteigė V. Kudirkos liaudies universitetą, skaityta nemažai viešų paskaitų, varpininko vardu pavadintos miestų gatvės. Minint 30-ąsias Kudirkos mirties metines, buvo raginama neužmiršti kelių dalykų – kad „[…] V.  Kudirkos palikimai negulėtų mūsų tautai be naudos, kad jais galėtų naudotis kuo plačiausios mūsų minios“[4]. „Atmindami V. Kudirką, mes galėtume savo dvasią stiprinti ir visokioms egoistinėms pagundoms atsispirti“[5], – rašė K. Grinius. „Lietuvos žinių“ redakcija prie K. Griniaus straipsnio išspausdintame prieraše pastebėjo: „Bus menininkams užsakytas spintos projektas, kuriuo vadovaujantis bus padirbinta spinta, kad joje galėtų būti dedami V. Kudirkos palikimai“[6].

Toliau skaityti „Apie Vinco Kudirkos muziejų tarpukariu“

Susitikimas su prof. Kęstučiu Skrupskeliu

Šį penktadienį 17. 30 val. Nacionalinėje bibliotekoje vyks susitikimas su Pietų Karolinos universiteto profesoriumi emeritu Kęstučiu Skrupskeliu. Filosofas domisi tarpukario Lietuvos intelektualiniu gyvenimu, spaudos istorija, okupacijų padariniais politinės sąmonės raidai. K. Skrupskelį itin domina prezidento dr. Kazio Griniaus asmenybė: filosofas kruopščiai surinko K. Griniaus bibliografiją, kurią spaudai rengia Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyrius.


Daugiau apie renginį: http://bit.ly/2wgVKUS

Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėja Giedrė Milerytė-Japertienė dalyvavo prezidentui Kaziui Griniui skirtos moksleivių viktorinos vertinimo komisijoje

Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka
Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka

Balandžio 27 d., LR Seime įvyko Lietuvos gimnazijų II–IV klasių ir bendrojo ugdymo mokyklų 10–12 klasių moksleivių viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Renginys buvo skirtas Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimų nario, gydytojo publicisto, visuomenės veikėjo Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka
Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka

 

Viktorinos organizatoriai siekė ne tik supažindinti su Kazio Griniaus asmenybe per gyvenimo vertybių, laisvės ir demokratijos supratimą, bet ir atskleisti Lietuvos parlamentarizmo raidą ir demokratinių tradicijų kūrimą, ugdyti jaunosios kartos patriotiškumą, tautinę savimonę ir pilietines, demokratines vertybes. Renginyje dalyvavo 17 moksleivių komandų iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Prienų ir Molėtų. Viktorinos nugalėtojais tapo Marijampolės marijonų gimnazijos komanda „Santaka“.