Eduardas Volteris – Lituani(sti)ka

Paroda „Lietuva brangi šalelė“

Minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skaitykloje atidaroma paroda, supažindinanti su išskirtinės asmenybės knygų kelią liudijančiais dokumentais. Vilhelmas Storosta-Vydūnas (1868–1953) savo gyvenimą skyrė Lietuvos dvasiniam augimui, tautinės savigarbos puoselėjimui ir asmenybės tobulėjimui. Rašytojas, filosofas džiaugėsi Lietuvos žmonių pasiekimais ir sielojosi dėl negandų, savo straipsniuose patardavo, kaip išmintingiau reiktų elgtis tam tikrose situacijose. Toliau skaityti „Paroda „Lietuva brangi šalelė“”

Lietuvių kalbos dienai paminėti : lietuvių kalbos tyrinėtojai, kurių archyvai saugomi Nacionalinėje bibliotekoje

Rima Dirsytė,

Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja

Lietuvoje gegužės 7 d. žinoma kaip spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga norėtume prisiminti žinomus lietuvių kalbos tyrinėtojus, kurių archyvai saugomi Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Pirmiausia paminėsime „vyriausią“ kalbininką – teologą Kazimierą Jaunių (1848–1908). Jo archyve (F23, 80 saug. vien.) tarp kitų dokumentų galima rasti nemažai rankraščiais išlikusių lingvistikos darbų ir įvairių užrašų, be to, likę nemažai knygų su daugybe smulkia rašysena paliktų K. Jauniaus pastabų. Buvęs rankraštyno darbuotojas tautosakininkas Stasys Skrodenis 1972 m. parengė katalogą „Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinis palikimas“. Dokumentai į biblioteką pateko 1941 m. iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos.

F23-57 Simono Daukanto knyga „Budą senowęs-lëtuwiû kalnienû ir źamajtiû“ , Petropilie, 1845 su Kazimiero Jauniaus rankraštinėmis pastabomis.

Peterburge kurį laiką K. Jauniaus moksliniu sekretoriumi dirbo kitas žymus lietuvių kalbos tyrinėtojas, profesorius Kazimieras Būga (1879–1924). K. Būgos veikaluose nagrinėjamos beveik visos lietuvių kalbos mokslo sritys. Reikėtų priminti, kad jis pradėjo rengti akademinį lietuvių kalbos žodyną. Svarbu paminėti, kad kalbininkas atkūrė lietuviškas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų formas. Skyriuje saugomo archyvo (F22, 303 saug. vien.) medžiaga įvairi – asmens dokumentai, kalbos mokslo darbai, gausi korespondencija, keletas nuotraukų, šeimos dokumentų. Juos bibliotekai perdavė giminės.

Toliau skaityti „Lietuvių kalbos dienai paminėti : lietuvių kalbos tyrinėtojai, kurių archyvai saugomi Nacionalinėje bibliotekoje”

Sankt Peterburge – paroda Eduardui Volteriui atminti

Portretas_apie 1930_F32-267 Trečiadienį, lapkričio 9 d., Sankt Peterburge esančioje Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje atidaroma paroda prof. Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. E.Volteris – žymus kalbininkas, etnografas, archeologas, bibliotekininkas, vienas iš Lietuvos universiteto ( dab. Vytauto Didžiojo universiteto) įkūrimo iniciatorių.

Eduardo Volterio gyvenimas susijęs su Latvija ir Vokietija, Rusija ir Lietuva. Rygoje gimęs ir šiame mieste gimnaziją baigęs, Leipcige filologiją studijavę ir daug metų baltistiką Sankt Peterburgo universitete dėstęs, jis daug prisidėjo prie lietuviškų knygų leidimo Rusijos imperijoje, rinko ir tyrinėjo lietuvių liaudies dainas.

1918 m. E.Volteris persikėlė gyventi į Lietuvą ir tapo Valstybinio centrinio knygyno (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėju bei pirmuoju jos vadovu, vėliau Kauno miesto muziejaus vadovu, 1922–1933 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

Eduardo Volterio asmeninis archyvas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto bibliotekose.

Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją

Kęstutis Raškauskas

Portretas_apie 1930_F32-267 Kuomet 1919 m. rugsėjo 1 d. Kaune, Seimo rūmų pirmajame aukšte pradėtas kurti Centralinis Valstybės Knygynas (tarpukaryje bibliotekos dažnai vadintos knygynais), laikinoje sostinėje nebuvo likę jokių viešųjų bibliotekų. Karo išvakarėse įvairiataučių draugijų, valdiškų įstaigų tarnautojų, komercinių bei mokyklų bibliotekų tinkle dominavo Kauno skaitymo draugijos biblioteka, turėjusi apie 20000 įvairiakalbių universalaus pobūdžio knygų. Visos kitos bibliotekos nei iš tolo negalėjo jai prilygti pasiūlos įvairove ir apimtimi. Vokiečiai uždarė visas viešąsias bibliotekas, o jų fondai pradėjo „išsivaikščioti“. Toliau skaityti „Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją”

Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras
Laikas: 2016 m. gegužės 5 d.
Pradžia: 9.30
Vieta: Kauno rotušė, Kaunas

2016 m. kovo 19 d. profesoriui Eduardui Volteriui sukako 160 metų. Jis buvo ne tik žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, etnografijos, archeologijos tyrinėtojas, bet ir Valstybinės centrinės bibliotekos (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėjas, Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius. Eduardo Volterio gyvenimas buvo susijęs su Vokietija ir Rusija, Latvija ir Lietuva. Jo veikla apėmė įvairiausias sritis, todėl apie šią asmenybę kalbėti gali daugelio sričių specialistai.
Šia konferencija organizatoriai siekia ne tik prisiminti profesoriaus darbus vadovaujant bibliotekai ir muziejui, bet ir dar kartą įvertinti ir plačiajai visuomenei pristatyti Eduardo Volterio asmenybę ir veiklą.
Į tarptautinę jubiliejinę profesoriaus Eduardo Volterio konferenciją organizatoriai sukvietė įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus), kur jie pristatys savo įžvalgas. Toliau skaityti „Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija”

Pirmajam Nacionalinės bibliotekos vadovui 160!

Š.m. kovo 19 d. prof. Eduardui Volteriui (1846-1941) sukanka 160 metų. Minime iškilios, Lietuvai daug nusipelniusios asmenybės, išskirtinės erudicijos, gebėjimų, įvairiapusį išsilavinimą įgijusio mokslininko − kalbotyros profesoriaus, senosios literatūros tyrėjo, etnografo, archeologo, bibliotekininkystės žinovo sukaktį. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai didžiulė garbė prof. Eduardą Volterį vadinti pirmuoju mūsų institucijos istorijoje bibliotekos vadovu. Jis buvo ir Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius.

Šia proga gegužės 5 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras ir Kauno miesto muziejus organizuoja prof. Eduardo Volterio jubiliejui skirtą mokslinę konferenciją ir kviečia įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus) pristatyti savo įžvalgas.

Norime pradžiuginti tuos, kas dar nesuskubo užpildyti anketų konferencijos pranešimams pristatyti. Registracija pratęsta iki kovo 30 d. !

Primename, kad Nacionalinė biblioteka yra parengusi Eduardo Volterio biobibliografiją, kuri randama adresu http://www.lnb.lt/duomenu-bazes/biobibliografijos bei bus publikuojama naujausiame žurnalo „Tarp Knygų“ numeryje.

Žyma: Eduardas Volteris