Lietuvių kalbos dienai paminėti : lietuvių kalbos tyrinėtojai, kurių archyvai saugomi Nacionalinėje bibliotekoje

Rima Dirsytė,

Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja


Lietuvoje  gegužės 7 d. žinoma kaip spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga norėtume prisiminti žinomus lietuvių kalbos tyrinėtojus, kurių archyvai saugomi Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Pirmiausia paminėsime „vyriausią“ kalbininką – teologą Kazimierą Jaunių (1848–1908). Jo archyve (F23, 80 saug. vien.) tarp kitų dokumentų galima rasti nemažai  rankraščiais išlikusių lingvistikos darbų ir įvairių užrašų, be to, likę nemažai knygų su daugybe smulkia rašysena paliktų K. Jauniaus pastabų. Buvęs rankraštyno darbuotojas tautosakininkas Stasys Skrodenis 1972 m. parengė katalogą „Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinis palikimas“. Dokumentai į biblioteką pateko 1941 m. iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos.

F23-57 Simono Daukanto knyga „Budą senowęs-lëtuwiû kalnienû ir źamajtiû“ , Petropilie, 1845 su Kazimiero Jauniaus rankraštinėmis pastabomis.

Peterburge kurį laiką K. Jauniaus moksliniu sekretoriumi dirbo kitas  žymus lietuvių kalbos tyrinėtojas, profesorius Kazimieras Būga (1879–1924). K. Būgos veikaluose nagrinėjamos beveik visos lietuvių kalbos mokslo sritys.  Reikėtų priminti, kad jis pradėjo rengti akademinį lietuvių kalbos žodyną. Svarbu paminėti, kad  kalbininkas atkūrė lietuviškas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų formas. Skyriuje saugomo archyvo  (F22, 303 saug. vien.) medžiaga įvairi –  asmens dokumentai, kalbos mokslo darbai, gausi korespondencija, keletas nuotraukų, šeimos dokumentų. Juos bibliotekai perdavė giminės.

Toliau skaityti „Lietuvių kalbos dienai paminėti : lietuvių kalbos tyrinėtojai, kurių archyvai saugomi Nacionalinėje bibliotekoje“

Įdėmesnis žvilgsnis į Centrinį marijonų kongregacijos archyvą Romoje

Kęstutis Raškauskas


marijonai1Šių metų rugpjūčio 29–rugsėjo 9 ir spalio 10–17 dienomis rinkau archyvinę medžiagą Centriniame marijonų kongregacijos archyve Romoje. Šias išvykas įgalino dvi stipendijos, gautos iš Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos. Išvykos turi savo priešistorę. Prieš ketvertą metų pradėjau rinkti medžiagą apie Londono lietuvių praeitį ir archyvinės medžiagos paieškos 2014 metais nuvedė mane į minėtąjį archyvą. Aplankyti jį paskatino aplinkybė, jog lietuvių marijonų kunigai 1931–1999 m. buvo Londono lietuvių religinio gyvenimo vadovai. Šis apsilankymas padėjo atkurti aiškesnį lietuvių bendruomenės Londone religinio gyvenimo vaizdą, nei kad jis skleidėsi iš fragmentiško lietuvių bažnyčios Londone archyvo bei emigracinės spaudos. Poros savaičių darbas archyve atskleidė Londone kunigavusių marijonų kunigų tarpusavio ryšius ir globalius kongregacijos veiklos pavidalus XX amžiaus lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų išeivijoje. Šių metų vasarą sugrįžęs prie minties detaliau pastudijuoti šio archyvo lituanistinę sudėtį, parašiau paraiškas į aukščiau minėtas tarybas.

Įdėmiau žvilgtelėjus į Centrinio marijonų archyvo sudėtį, tapo aišku, jog daugiau nei pusė jo medžiagos yra tiesiogiai susijusi su Lietuva ir lietuviais. Pagrindinė jo dalis yra marijonų provincijų, namų, misijų ar vikariatų dokumentacija bei asmeninės bylos. Kelias dešimtis metrų lentynų užima Lietuvos šv. Jurgio provincijos (provincija įsteigta 1930 m., bet medžiaga nuo 1909 m.) ir JAV šv. Kazimiero provincijos (provincija įsteigta 1930 m., bet medžiaga nuo 1916 m.) dokumentacija. Prie jų šliejasi palyginti nedideli lietuviškų vikariatų Argentinoje (nuo 1939 m.) ir Australijoje (nuo 1961 m.) bei misijos Londone (1931-1999 m.) dokumentų rinkiniai.

marijonai3Marijonai buvo svarbus veiksnys pasaulio lietuvių religiniame ir visuomeniniame gyvenime – perėmę ar įsteigę parapijas, jie diegė švč. Mergelės Marijos kulto turiniu prisodrintą religingumą bei steigė ar perėmę administravo mokyklas, leidyklas ir periodinius leidinius. Provincijų bylose atsispindi marijampolietiško „Šaltinio“, amerikietiško „Draugo“  ar argentinietiško „Laiko“ leidimo bei Marianapolio vidurinės mokyklos JAV veiklos kasdienybė, užfiksuota tekstuose ir fotografijose. Toliau skaityti „Įdėmesnis žvilgsnis į Centrinį marijonų kongregacijos archyvą Romoje“

Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė svečiuojasi Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve

Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve
Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė dirba Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve

LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė jau savaitę svečiuojasi Niujorke, JAV. Ji, kartu su kolegėmis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Sigita Baranauskiene ir Neringa Betingiene, dirba Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve.

Ši organizacija buvo įkurta 1886 metais,  kai į tam tikslui sušauktą JAV lietuvių seimą Shenadoah (Pensilvanijos valstijoje) susirinko 11 delegatų. Įsteigdami organizaciją, jos nariai kėlė tris tikslus:

a) pirkti žemes ir namus, steigti mokyklas, našlaičiams ir pasenusiems žmonėms prieglaudos namus ir statyti lietuvių bažnyčias;

b) steigti darbininkų biržas, kur bendradarbiai lietuviai pagalbą galėtų rasti darbo ieškodami;

c) sušelpti mirusio nario giminaičius.

unnamed
Ilgainiui, keičiantis gyvenimo sąlygoms, pagrindine SLA funkcija tapo visokeriopos šalpos organizavimas. Draugijos lėšomis remti ne tik lietuviai asmenys, bet ir lietuviškos organizacijos. Vykdyta intensyvi lituanistinės spaudos leidyba. Ilgus metus iš Niujorke esančios draugijos būstinės pasaulio lietuviams žinias į namus nešė organizacijos laikraštis „Tėvynė“.

Toliau skaityti „Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė svečiuojasi Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve“

Baltijos šalių kelias į Nepriklausomybę diasporos archyvuose

Facebooks 010 FacebookuiNeseniai Lituanikos skaityklos naujienų lentyną papildė 2015 m. pabaigoje pasirodęs Latvijos mokslų akademijos leidinys „Tracing the Baltic road to independence in diaspora archives : transcript and materials of the Baltic Heritage Network fourth international conference on 30 June – 2 July 2015, held in Riga, Latvia“.

2015 m. birželio 30 – liepos 1 d. Rygoje įvykusioje Baltijos šalių paveldo tinklo (BaltHerNet) konferencijoje „Tracing the Baltic road to independence in diaspora archives“ dalyvavo tyrėjai iš viso pasaulio. Šioje konferencijoje pranešimą, pagal kurį parengtas tekstas publikuojamas šioje knygoje, perskaitė ir Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėja Valdonė Budreckaitė. Jos pranešimas „The Restoration of Lithuania’s Independence in the US Press in 1990 “ buvo paremtas Lituanikos skyriuje saugomu užsienio spaudos archyvo turiniu. Tyrėja pristatė publikacijas iš „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Wall Street Journal ir kitų leidinių. Konferencijoje taip pat  dalyvavo ir pranešimą „Lithuanian broadcasting in USA as a tool to remember“ perskaitė Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojams gerai pažįstama Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Ina Vaisiūnaitė.  Išeivijos audiovizualinės žiniasklaidos raidą analizuojanti doktorantė dalyvauja Lituanistikos tyrimų skyriaus rengiamuose Jaunųjų diasporos tyrėjų seminaruose.

Išsamiau apie konferenciją: http://www2.lnb.lt/naujienos/2375-rygoje-ivyko-balthernet-konferencija

Konferencijos programa (anglų k.): http://www.balther.net/program/

Mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“

Konferencijos programaSpalio 1 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“, skirta rašytojos 170–osioms gimimo metinėms paminėti.

Minint kūrėjos gimimo sukaktį, Maironio lietuvių literatūros muziejus kvietė muziejininkus, literatūrologus, mokytojus iš visos Lietuvos. Konferencijoje norėta aktualizuoti Žemaitės asmenybę, veiklą, kūrybinį, archyvinį palikimą, per tai bandant suvokti ir atverti visuomenei giliuosius kultūros klodus. Toliau skaityti „Mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai““