Nacionalinėje bibliotekoje rinkosi Baltijos šalių diasporų paveldo tyrėjai

rengLapkričio 3–4 d. vyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus ir NVO BaltHerNet organizuotas XXII tarptautinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Jau antrąkart jis buvo surengtas Nacionalinėje bibliotekoje.

Estijos, Latvijos, JAV ir Lietuvos jaunieji mokslininkai, šių šalių atminties institucijų atstovai dalinosi su Baltijos šalių diasporų paveldu susietų savo vykdomų mokslo tyrimų įžvalgomis, pristatė naujai pažintus dokumentinius ir publikuotus archyvus, keitėsi mintimis apie bendrus ateities mokslo tyrimų projektus, kartu numatomas vykdyti dokumentinio paveldo turinio sklaidos iniciatyvas.

Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriui atstovavo ir pranešimus seminare skaitė skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir vyresnioji metodininkė-tyrėja Valdonė Budreckaitė.

Šiomis dienomis įvyko ir organizacijos BaltHerNet valdybos posėdis, kuriame buvo aptarti 2016 m. numatomo paminėti Pabaltijo universiteto 70-mečio renginiai bei preliminarūs artėjančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio minėjimų planai. Posėdyje dalyvavo NVO BaltHerNet valdybos narė, organizacijos viceprezidentė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.

Lituanikos skyriaus darbuotoja dalyvavo konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“

Pranešimą skaito dr. Dalia Cidzikaitė. Ritos Repečkienės nuotr.
Pranešimą skaito dr. Dalia Cidzikaitė. Ritos Repečkienės nuotr.

Spalio 23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė dalyvavo ir skaitė pranešimą Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“.

Savo pranešime „Išvietinta atmintis: JAV lietuvių karo patirtys“ dr. Cidzikaitė pristatė 1995 metais JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos pradėtą įgyvendinti „Sakytinės istorijos projektą“, kurio metu surinkta medžiaga supažindina su antrosios lietuvių emigracinės bangos JAV, dar vadinamos dipukais, traukimosi iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais aplinkybėmis, išgyvenimais ir traumine patirtimi, supažindino su sakytinės istorijos žanru, taip pat su juo susijusias problemas ir iššūkius.

Ši konferencija – tai jau antroji Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto konferencija, skirta karo refleksijoms kultūroje. Pirmoji, įvykusi 2013 m. gruodžio 6 d., buvo skirta JAV lietuvės rašytojos, aktorės ir režisierės Birutės Pūkelevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Šiųmetinėje konferencijoje dalyviai aptarė karo tematiką bei įvaizdžius istorinėje, literatūrologinėje, menotyrinėje, sociologinėje, kultūrologinėje perspektyvoje, aktualizavo karo patirtis lietuvių ir užsienio autorių kūryboje bei prisiminimuose.

Renginyje dalyvavo mokslininkai ir jaunieji tyrėjai iš Lietuvos (Lietuvos edukologijos, Klaipėdos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos karo akademijos) ir užsienio (Estijos, Latvijos, Ukrainos, Šveicarijos) universitetų.

Daugiau apie konferenciją rasite čia >>>>.

Mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“

Konferencijos programaSpalio 1 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“, skirta rašytojos 170–osioms gimimo metinėms paminėti.

Minint kūrėjos gimimo sukaktį, Maironio lietuvių literatūros muziejus kvietė muziejininkus, literatūrologus, mokytojus iš visos Lietuvos. Konferencijoje norėta aktualizuoti Žemaitės asmenybę, veiklą, kūrybinį, archyvinį palikimą, per tai bandant suvokti ir atverti visuomenei giliuosius kultūros klodus. Toliau skaityti „Mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai““

Imigranto patirtis: kaip atrasti savo vietą?

41iOOudprOL._SY344_BO1,204,203,200_Tony Mankus, būdamas penkerių, kartu su šeima buvo priverstas palikti Lietuvą dar II pasaulinio karo metais. Savotiškas ištrėmimo jausmas ir skausmas jį persekiojo nuo įsikūrimo DP stovykloje Vokietijoje iki pat senatvės gyvenant jau Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Kur aš priklausau? Kur mano vieta?“, – pagrindinis klausimas, kurį svarsto Tony Mankus. Šis nuoširdus, nesentimentalus pasakojimas sudomins įvairaus amžiaus skaitytojus, o ypač tuos, kurie domisi autentiškomis imigrantų patirtimis.

Tony Mankus apie imigranto patirtis >>

Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis

untitled-001Ką tik pasirodė Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie antrąjį  jaunųjų diasporas tyrinėtojų seminarą ir dr. Lauros Laurušaitės monografijos  „Tarp nostalgijos ir mimikrijos. Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje, rašo Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė. Taip pat pristatoma virtuali paroda, parengta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukakčiai paminėti. Parodos pavadinimą įkvėpė 1990 m. kovo pabaigoje viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbta išeivijos menininko Jono Meko esė „No, my friends, we won’t go slow“ („Ne, mano draugai, mes nesulėtinsime žingsnio“). Skaitytojų dėmesiui pateikiami tekstai iš 14 šalių spaudos. Cituojami įvairūs rašiniai: nuo garsiausių žurnalistų straipsnių iki vedamųjų regioninėje spaudoje. Iškarpas apie Lietuvą ir tuometinę jos politinę situaciją kruopščiai rinko ir kaupė užsienio lietuviai bei Lietuvos bičiuliai, gyvenę svetur.

Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais. Kviečiame skaityti! >> http://www.balther.net/public/documents/Newsletters/BHN_2_11_2015.pdf