Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas

Edmundas Arbas-Arbačiauskas su savo tapybos darbais
Edmundas Arbas-Arbačiauskas su savo tapybos darbais

Edmundas Arbas-Arbačiauskas gimė 1915 m. birželio 26 d. Karsakų kaime, Žaslių valsčiuje. Arbas laikomas vienu iš žymiausių išeivijos architektų, dailininkų.

Edmundo Arbo darbų diapazonas labai platus. Jis projektavo bankų ir universitetų pastatų kompleksus, skirtus Amerikos visuomenei, pažymėtus internacionalinės architektūros ženklu ir Kalifornijos gyvenamuosius namus, turinčius būdingų organiškosios architektūros bruožų, lietuvių išeivijai skirtus pastatus, kuriuose kartais nostalgiškai naudojami tautinės architektūros elementai ir ornamentika, surenkamus ekonomiškus pastatus, kuriuose dominuoja technologija, monumentus ir paminklus, kur nevaržo užsakovo poreikiai, kūrybiškai parenkamos plastinės išraiškos priemonės.

Arbas ne tik talentingas architektas, jis rašo straipsnius į profesinę ir lietuvių išeivijos spaudą, skaito paskaitas apie dailę savo tautiečiams, taip pat Amerikos architektų instituto (AIA) seminaruose, dirba organizacinį darbą PLIAS/ ALIAS (Amerikos ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga) ir piešia.

Paruošta pagal: Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas: architektūra, tapyba, piešiniai. Vilnius: Vaga, 1992, p. 3.

Lietuvių bendruomenės centro Los Andželo konkursinis projektas
Lietuvių bendruomenės centro Los Andželo konkursinis projektasia.

 

Artėjančių Joninių proga…

papartis-prie-vandensJoninės arba dar kitaip vadinamos Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją. Tuo metu šiauriniame pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Joninės Lietuvoje švenčiamos jau keletą šimtmečių. Ši šventė simbolizuoja žmogaus ir gamtos susijungimą. Ypač reikšmingi vandens, ugnies, žolynų elementai ir su jais susijusios apeigos: laužo deginimas, vainikų pynimas, plukdymas, įvairių žolelių rinkimas ir paparčio žiedo ieškojimas. Paparčio žiedas simbolizuoja pažinimą, laimę ir turtus. Nuo 2003 m. Joninės paskelbtos valstybine švente. Joninės jau keletą dešimtmečių švenčiamos ir išeivijoje. Vainikai Jonams ir Janinoms pinami JAV, Joninių laužai šviečia Pietų Amerikoje, paparčio žiedo ieškoma Australijoje, o lietuvių liaudies dainos skamba Europos atokiausiuose kampeliuose. Pasveikinkite visas Joanas, Džaninas, Janius, Ivanus, Žanas, Džonus, Hansus, Chuanus!

Apie Joninių tradicijas galite skaityti : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=318341&biRecordId=104209 (Lithuanian heritage, 2006, Nr. 3, p. 26)

Olegas Truchanas. Į laukinę Tasmanijos gamtą

pedderOlegas Truchanas (1923-1972 m.) – laukinės gamtos fotografas, keliautojas ir gamtosaugininkas. Gimė Šiauliuose. Nuo ankstyvos jaunystės buvo sportiškas ir linkęs į nuotykius: nuo vaikystės mėgo vandens sporto šakas, rimtai užsiėmė buriavimu (netgi turėjo atstovauti Lietuvai 1940 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet jos neįvyko). 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaip ir daugelis šios emigracijos bangos atstovų, kurį laiką gyveno Vokietijoje. Čia susidomėjo fotografija. Penktojo dešimtmečio pabaigoje, atvykęs į Australiją, nusprendė gyventi Tasmanijos saloje, kurios laukinė gamta tapo jo gyvenimo aistra. Fotografas pats vienas leisdavosi į rizikingas keliones upėmis savadarbe baidare ir subtiliai fiksavo naujaisiais namais virtusios salos kraštovaizdį.  Toliau skaityti „Olegas Truchanas. Į laukinę Tasmanijos gamtą“

Įvyko du Lituanikos skyriaus renginiai

Seminaro „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“ dalyvės
Seminaras „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“

2014 m. gegužės 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko net du Lituanikos skyriaus organizuoti renginiai: tarpdalykinis seminaras „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“ ir knygos „Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944“ pristatymas. Toliau skaityti „Įvyko du Lituanikos skyriaus renginiai“

Kovo 25 d. gimė Antanas Mockus

antanas-mockusAntanas Mockus gimė 1952 m. kovo 25 d. Bogotoje, Kolumbijoje. Antanas Mockus yra žinomas kaip Kolumbijos lietuvių kilmės filosofas, matematikas, politikas, buvęs Bogotos miesto meras.

A. Mockus gimė lietuvių imigrantų Nijolės ir Alfonso šeimoje, kuri į Kolumbiją atvyko po Antrojo pasaulinio karo. 1969 m. Mockus su pagyrimu baigė prancūzišką mokyklą Liceo Francés Louis Pasteur de Bogotá. Vėliau iki 1979 m. studijavo matematiką Dižone, Prancūzijoje ir Kolumbijos nacionaliniame universitete. 1988 m. tapo filosofijos magistru tame pačiame Kolumbijos nacionaliniame universitete, kur buvo tapęs topologijos profesoriumi. A. Mockus prieš tapdamas politiku, buvo žinomas kaip Nacionalinio universiteto rektorius, prisidėjęs prie Konstitucijos kūrimo. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje. 2006 m. vasarį dalyvavo Kolumbijos prezidento rinkimuose remiamas „Indėnų judėjimo“, bet liko ketvirtas.

Antanas Mockus – temperamentingas žmogus, sostinės Bogotos gyventojus išmokęs gerbti gyvybę, ištraukęs milijoninį miestą iš ekonominės duobės.

Siūlome paskaityti straipsnį, išspausdintą savaitraštyje Literatūra ir menas >>>

Nauja knyga, skirta Česlovo Milošo kūrybai

img275Stankowska, Agata. „Żeby nie widzieć oczu zapatrzonych w nic“ : o twórczości Czesława Miłosza. – Poznań : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 2013.

Knyga skirta Česlovo Milošo – klasiko, realisto, antimodernisto  kūrybai. Autoriaus manymu, Č. Milošo kūryba kupina antinomijos, metafizinių vingių ir prieštarų. Pabrėžiama gnosticizmo tematika jo brandaus periodo darbuose. Tai vienas iš tų rašytojų, kuris kalba apie darnų žmogaus santykį su erdve, kurioje jis gyvena. Tai kūrėjas, sugebėjęs žvelgti plačiau ir giliau tiek į istoriją, tiek ir į modernius laikus.

V. Filipovič