Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją

Kęstutis Raškauskas


Portretas_apie 1930_F32-267Kuomet 1919 m. rugsėjo 1 d. Kaune, Seimo rūmų pirmajame aukšte pradėtas kurti Centralinis Valstybės Knygynas (tarpukaryje bibliotekos dažnai vadintos knygynais), laikinoje sostinėje nebuvo likę jokių viešųjų bibliotekų. Karo išvakarėse įvairiataučių draugijų, valdiškų įstaigų tarnautojų, komercinių bei mokyklų bibliotekų tinkle dominavo Kauno skaitymo draugijos biblioteka, turėjusi apie 20000 įvairiakalbių universalaus pobūdžio knygų. Visos kitos bibliotekos nei iš tolo negalėjo jai prilygti pasiūlos įvairove ir apimtimi. Vokiečiai uždarė visas viešąsias bibliotekas, o jų fondai pradėjo „išsivaikščioti“. Toliau skaityti „Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją“

Latvijos nacionalinės bibliotekos eksperto vizitas Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje

2471_4569_zoomed_img_0998_Rugsėjo 16 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriuje lankėsi svečias iš Latvijos − Nacionalinės bibliotekos Letonikos ir Baltijos centro bendradarbis, Latvijos universiteto prof. dr. Viesturs Zanders. Toliau skaityti „Latvijos nacionalinės bibliotekos eksperto vizitas Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje“

Vystomas bendradarbiavimas su Latvijos nacionaline biblioteka

Liepos 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė kolegų kvietimu lankėsi Latvijos nacionalinės bibliotekos Letonikos ir Baltijos centre. Susitikime mokslinių tyrimų veiklos koordinatorius dr. Viesturs Zanders pristatė atnaujinto centro struktūrą, organizuojamos veiklos kryptis. Diskusijose buvo aptartos Letonikos ir Lituanikos padalinių ateities bendradarbiavimo perspektyvos inicijuojant dokumentinio paveldo kaupimo, išsaugojimo ir mokslo tiriamuosius projektus.

Letonikos departamente saugoma spaudinių kolekcija pradėta formuoti nuo bibliotekos įkūrimo, šiuo metu ją sudaro daugiau nei 145 tūkst. vienetų dokumentų. Svarbi dalis šiame spaudos archyve tenka Baltijos centrinės bibliotekos rinkiniui, kurį Latvijos nacionalinei bibliotekai jos savininkas žinomas kolekcionierius Otto Bongas padovanojo 1994 m. Tai išsamiausias literatūros apie Latviją ir kitas Baltijos šalis bei šių šalių diasporas rinkinys.

Letonikos ir Baltijos centras siekia aktyviai bendradarbiauti su šalies akademine bendruomene, mokslo darbuotojais, studentais ir visais, kurie domisi ir tyrinėja Baltijos šalių istoriją, kultūrinį paveldą.

Iš kairės: Lituanikos skyriaus vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė ir skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė
Iš kairės: Lituanikos skyriaus vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė ir skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė