Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“, kuri skirta iškiliam Lietuvos Respublikos parlamento nariui, kitados buvusiam vienam iš trijų aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų – Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui.
Į politinę veiklą įsitraukęs ankstyvoje jaunystėje, J. Staugaitis buvo vienas iš pirmųjų moderniojo Lietuvos parlamentarizmo kūrėjų. Veiklus Šakių gydytojas, savivaldos kūrėjas netrukus tapo žinomu ne tik vietos, bet ir valstybės politiku. Pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose jis buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kuriam teko garbė ir pareiga užbaigti Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir įgyvendinti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto priesaką – nustatyti „Lietuvos valstybės pamatus“. 1920 m. gegužės 15-ąją Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Šis Seimas darbą baigė priėmęs pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją.
Demokratiškų pažiūrų J. Staugaitis savo darbais liudijo politinio dialogo svarbą, jis visą kadenciją buvo Steigiamojo Seimo prezidiumo narys – pirmasis vicepirmininkas. Į šias pareigas buvo renkamas ir vėlesnių kadencijų Seime. Jis yra ilgiausiai pirmojo vicepirmininko pareigas ėjęs 1920–1927 metų Seimo narys. Būdamas Seimo nariu J. Staugaitis dirbo Užsienio reikalų, Sveikatos, Finansų ir biudžeto, Statuto ir Redakcijos komisijose.
Du kartus J. Staugaitis buvo išrinktas Seimo Pirmininku, šias pareigas ėjo Antrajame (1926 m. vasario 9 d. – 1926 m. kovo 5 d.) ir Trečiajame (1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. gruodžio 19 d.) Seime. Eidamas Seimo Pirmininko pareigas jis išsiskyrė gebėjimu vesti politines diskusijas, nuraminti impulsyvius parlamento narius. Buvo principingas, atvirai reiškė ir gynė savo įsitikinimus.
1926 m. gruodžio 17 d. J. Staugaitis tapo karinio perversmo liudininku ir buvo priverstas atsistatydinti iš Seimo Pirmininko pareigų, o vėliau stebėti politinę krizę, kuri lėmė Seimo, kaip institucijos, pašalinimą iš politinio Lietuvos valstybės gyvenimo. Paleidus Seimą, J. Staugaitis daugiau nėjo valstybinių pareigų, tačiau nenusišalino nuo partinių reikalų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungoje. Vėlesniais metais jis atsidėjo mediko visuomenininko darbui.
Nepaisant visų nuopelnų kuriant Lietuvos parlamentinę sistemą, J. Staugaitis Lietuvos politikos istorijoje yra dar nepakankamai žinoma ir pristatyta asmenybė. Tai iš dalies lemia išblaškyta šaltinių bazė ir išlikę negausūs istoriniai duomenys, be to, J. Staugaitis pasižymėjo ypatingu kuklumu ir santūrumu.
Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, parodos partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Trumpai apie renginį
| Data | liepos 12 d. – rugpjūčio 20 d. |
| Laikas | bibliotekos darbo valandomis |
| Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
| Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |