Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomi dailininko Mstislavo Dobužinskio 1886–1895 metų moksleivio kalendoriai. Jų paskirtis panaši į šiandieninių darbo kalendorių, skirtų suaugusiesiems, tačiau adresatas – moksleiviai ir gimnazistai. Keturiolikmetis Dobužinskis, tiesa, nebuvo tokių kalendorių pildymo aistruolis, todėl jo užrašų knygelės paprastai likdavo apytuštės… Visgi jos įdomios ne tik dėl savininko įrašų, tuščiuose lapuose pasitaikančių įklijų ir piešinių, bet ir spausdintų tekstų bei paties leidinio išvaizdos.
Moksleivių kalendoriai „Товарищь“ (Draugas) – tai nuo 1884 metų Otto Kirchnerio leidykloje (Sankt Peterburgas) leistos nedidelės (maždaug A6 formato) knygelės. Kieti jų viršeliai aptraukti medžiaga, ant kurios kasmet išspaudžiamas šiek tiek besiskiriantis (šriftu, spalvomis, motyvais, ornamentu) tos pačios struktūros piešinys, o galiniame kietviršyje suformuojama vieta pieštukui įkišti. Knygelės turinys turi pastoviąsias rubrikas ir besikeičiančius tekstus. Pradžioje, kaip įprasta ir šiandien, – akademinių metų kalendorius su religinėmis ir pasaulietinėmis šventėmis. Dvejus metus, t.y. iki 1886/1887 m., moksleivių knygelėje buvo spausdinamas ne tik oficialus stačiatikių kalendorius, bet ir religiniai – žydiškas bei musulmoniškas, tuomet vadintas 
mahometonų. Kasmet būdavo pateikiamas ir religinių švenčių (atostogų laiko?) sąrašas, pamokų tvarkaraščio lentelės, adresinė, lapai mokslo knygoms (vadovėliams) ir elementariajai buhalterijai (piniginės išlaidas ir įplaukos) susirašyti. Įdomu tai, jog knygelės turinyje numatytas ir vienas lapas draugų sąrašui (savotiška socialinio tinklo užuomazga?). Knygelės gale – iliustruoti judrių žaidimų arba fizinių pratimų aprašymai, o paskutiniuose puslapiuose – knygynų ir parduotuvių reklamos. Daugiausia vietos, kaip ir šiandieniuose darbo kalendoriuose, buvo skiriama savaitės planams. Knygelių turinys kasmet buvo papildomas populiariais moksliniais tekstais, grožinės literatūros ar matematinių formulių sąrašais, naujomis reklamomis (kartais net iliustruotomis).Tačiau unikaliausia tokių knygelių dalis, žinoma, rankraštinė. Štai ką sužinome iš 1888/1889 metų (tais metais Dobužinskis persikėlė gyventi iš Sankt Peterburgo į Vilnių) kalendoriaus:
- Balandžio 6 – 7 dienomis M. Dobužinskis persikraustė iš S. Peterburgo į Vilnių. Kelionė traukiniu truko 30 valandų. Iki persikėlimo į Vilnių Mstislavas Dobužinskis buvo I-osios S. Peterburgo gimnazijos 1 skyriaus mokinys. Peterburgo ir Vilniaus gimnazijose jis mokėsi lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių, rusų kalbų bei tikybos, matematikos (Vilniaus gimnazijoje ji buvo skirstoma į algebrą ir geometriją), istorijos ir geografijos.
- Žiemos atostogos truko panašiai kaip ir šiandieninėje Lietuvoje: nuo Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d. senuoju stilumi) iki Kristaus krikšto šventės (sausio 6 d.).
- Vilniaus gimnazijos klasėje Mstislavo mokyklinis suolas buvo pirmoje eilėje prie durų (arčiau sienos). Mokėsi „vos vos“, kaip jis pats rašė savo prisiminimuose, knygelėje pažymėta, kad aukščiausiu balu (tai buvo 5) įvertintas tik elgesys…
Visas būsimo dailininko moksleiviškų užrašų knygeles galima peržiūrėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, F30, apr.1, 2205–2011.