Kovo mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiantys renginiai

Iki kovo 15 d. (bibliotekos darbo laiku). Fotografijų paroda „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“

Minint 5-ąsias Maidano žudynių metines Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia žurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“.


Kovo 4 d. 17.30 val. Knygos „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ pristatymas

Kodėl Nida atliko svarbų vaidmenį Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES)? Kaip Europai sekasi spręsti pabėgėlių krizę? Ar ES lyderiai išlaikys vienybę Rusijos atžvilgiu? Kaip klostysis JAV ir Europos santykiai Donaldo Trumpo eroje? Ar išliks euro valiuta? Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų bus ieškoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje naujausios Lino Kojalos knygos „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ pristatymo metu.

Renginio metu Liną Kojalą kalbins politologas Vladimiras Laučius.


Kovo 5 d. 17.30 val. Diskusija, skirta savivaldos rinkimams

Kas yra tikrieji rinkimų nugalėtojai ir pralaimėtojai? Ko laukti antrajame rinkimų ture? Kokią įtaką rezultatai turės nacionalinei politikai? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškosime kartu su politologais: Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektore Rima Urbonaitė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresniuoju metodininku-tyrėju Matu Baltrukevičiumi ir MRU docentu Virginijumi Valentinavičiumi. Renginį moderuos „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis.


Kovo 6 d. 18.00 val. Prof. Vytauto Sinkevičiaus paskaita „Kaip buvo rengiamas Kovo 11-osios aktas“

Buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas prof. V. Sinkevičius tiesiogiai prisidėjo prie Kovo 11-osios akto rengimo, išsaugojo jo juodraščius, kitų tuo metu rengtų teisės aktų projektus, atskleidžiančius, kaip buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Kovo 11-osios aktas ir kiti nepriklausomybės atkūrimo teisės aktai buvo parengti per labai trumpą laiką – nuo kovo 2 iki 9 d. Paskaitos lankytojams bus suteikta galimybė susipažinti su šiais išskirtiniais dokumentais.


Kovo 12 d. 18 val. Diskusija „Prezidento rinkimai 2019 : įžvalgos ir prognozės“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, siekdama skatinti visuomenės politinį įsitraukimą ir diskusijas, pradeda artėjantiems Respublikos Prezidento rinkimams skirtų renginių ciklą. Pirmasis iš jų – diskusija „Prezidento rinkimai 2019 : įžvalgos ir prognozės“. Renginyje diskutuos ekspertai: Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė politologė Ainė Ramonaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų „Baltijos tyrimai“ kompanijos direktorė sociologė Rasa Ališauskienė.

Diskusiją moderuos Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkas-tyrėjas, VU Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas.


Kovo 14 d. 17.30 val.: Dokumentinių filmų ciklas valstybingumo šventėms paminėti „Iš naujausios Lietuvos istorijos“


Prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina Ručyte-Landsbergiene Valstybingumo erdvėje, 2018 m.

Režisierė Agnė Marcinkevičiūtė drauge su Gražina Ručyte-Landsbergiene ir Vaidotu Digimu sukūrė trijų dalių dokumentinę apybraižą „Lūžis prie Baltijos“, kurioje pasakojama apie svarbiausius XX a. paskutinių dekadų įvykius – nuo 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio branduolinės katastrofos iki 1990 m. Kovo 11-osios akto, – lemtingai paveikusius Lietuvos kelią ir žmonių likimą.

Kovo 14 d. vyks Filmo „Lūžis prie Baltijos“ paskutiniosios dalies peržiūra ir diskusija.

Dalyvaus prof. Vytautas Landsbergis.


Kovo 18 – balandžio 18 d. (bibliotekos darbo laiku). Paroda „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“

Kovo 20-ą dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė prancūzų kalbos (frankofonijos) diena. Lietuvoje ši diena švenčiama nuo 2000 metų Lietuvai tapus šios organizacijos nare stebėtoja. Šiai datai paminėti ir norint atiduoti duoklę prancūzų kalbos istorijai ir kultūrai pristatoma paroda „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“.

Su kuo pirmiausia asocijuojasi Prancūzija? Vieniems su elegancija, menu, literatūra, filosofija, o kitiems su mada ar nepakartojamais kulinarijos šedevrais. Parodoje eksponuojami skirtingo žanro ir tematikos kūriniai, kurie supažindina su XVIII–XIX a. prancūzų literatūros įvairove: grožinės literatūros leidiniais, vertimais, kelionių, polemine literatūra, gastronomijos publikacijomis, vaikams ir moterims skirtais periodiniais leidiniais.


Kovo 19 d. 17.30 val. Knygos „21 pamoka XXI amžiui“ pristatymas

Vieno įtakingiausių šiuolaikinių intelektualų, knygų SAPIENS ir HOMO DEUS autoriaus, prof. Yuvalio Noah Harari knygoje „21 pamoka XXI amžiui“  atskleidžiami politiniai, socialiniai ir technologiniai procesai, vykstantys pasaulyje ir jį keičiantys. Autorius kelia ir egzistencinius klausimus, aiškinasi, su kokias iššūkiais susiduria dabar gyvenanti žmonija. Ar vertėtų iš naujo apsvarstyti savo vertybes, kai gyvename vis triukšmingesnėje ir netikresnėje aplinkoje?

Vienintelis tikslas, kurį autorius kelia savo knygai – bent kelis žmones įkvėpti diskusijai apie žmonijos ateitį. Ši knyga gal ir nepalengvins kasdienybės, tačiau gali suteikti aiškumo ir padėti suprasti, kas vyksta su mumis pasauliniu mastu.


Toliau skaityti „Kovo mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiantys renginiai”

„Tekstas trumpas, bet labai talpus“

„Tekstas trumpas, bet labai talpus“, –  taip apie Kovo 11-osios Aktą 2010 m., minint atkurtos Nepriklausomybės 20-metį, rašė prof. Vytautas Sinkevičius. Kodėl pasirinktos būtent tokios formuluotės? Dėl kurių teksto vietų diskutuota daugiausiai? Apie tai prof. V. Sinkevičius papasakos šį trečiadienį, kovo 6 d., 18 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, per paskaitą „Kaip buvo rengiamas Kovo 11-osios aktas“.

V. Sinkevičius 1981–1990 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume. 1990–1999 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, vėliau – Seimo Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas, direktorius. Buvo Konstitucijos projekto rengimo grupės narys. 2001 m. apgynė disertaciją ir tapo socialinių mokslų teisės krypties daktaru. 1999–2008 m. – Konstitucinio Teismo teisėjas.