Sutvarkytas Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Londone kultūros atašė archyvas

Buvusi Lietuvos Respublikos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonytė perdavė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai  Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Londone kultūros atašė veiklos dokumentus. Šis archyvas apima laikotarpį nuo 1991 m. iki 2016 m., tačiau daugiausia jame sukaupta dokumentų per kultūros atašė Daivos Parulskienės (2008­–2012) ir Ritos Valiukonytės (2012–2016) veiklos laikotarpius.

Archyvas atspindi Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės kultūrinių ryšių plėtojimą, diplomatinės atstovybės pastangas supažindinti Jungtinės Karalystės visuomenę su žymių lietuvių menininkų kūryba bei lietuvių mokslininkų pasiekimais. Jame galima rasti įvairių meno renginių programas, dalyvaujančių menininkų pristatymus, susirašinėjimą renginių organizavimo klausimais, atsiliepimų apie renginius spaudoje, straipsnių apie lietuvių menininkus, žinomus lietuvius, gyvenančius ir dirbančius Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos meno ir istorijos raidą. Atskirą fondo dalį sudaro Lietuvos ir kitų šalių žydų istorijos ir kultūros pristatymai.

Kultūros atašė Daivos Parulskienės veiklos laikotarpiu renginių gausa išsiskyrė 2009 metai, skirti paminėti Lietuvos vardo tūkstantmečiui bei Vilniaus paskelbimui Europos kultūros sostine.

Kultūros atašė Ritos Valiukonytės darbo metu paminėtini renginiai: 2012 m. vykusi Jono Meko darbų paroda bei jo filmų retrospektyva, taip pat Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Hamletas“ pasirodymai Šekspyro festivalyje Londone. 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga Lietuvos menininkai pristatė Lietuvos kultūrą Europai: vyko renginiai Velse, Lietuvos fotografija išsamiai pristatyta fotografijos sezone Škotijoje.

Šis išsamus ir gausus dokumentų archyvas papildė Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondą ir nuo šiol yra prieinamas besidomintiems skaitytojams.

Napoleonas ir Lietuva

Parengė Rima Dirsytė


Šiais metais minimos 250-osios pirmojo Prancūzijos imperatoriaus ir legendinio karo vado Napoleono Bonaparto gimimo metinės. 1812 m. Napoleono žygis į Rusiją nemažai Lietuvos-Lenkijos patriotų daliai suteikė viltį su Prancūzijos pagalba atkuri Abiejų Tautų Respubliką 1772  m. ribose. Todėl ne vienas jų įstojo į prancūzų armiją ir dalyvavo karinėje kampanijoje. Tarp tokių patriotų buvo ir du Kosakovskių giminės atstovai, beje, dažnai painiojami tarpusavyje.

Kosakovskiai – XVI– XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilusi iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos). XVIII a. pab. kai kurios giminės linijos gavo grafų titulą. Jų herbas pavadintas pagal kaimo Slepowrony (liet. Naktikovai) pavadinimą. Giminės atstovai pasižymėjo valstybinėje ir karinėje tarnyboje, žinomi keli aukšti dvasininkai, keli prorusiškos orientacijos veikėjai ATR padalinimų laikotarpiu.

Napoleono adjutantas generolas Juozapas Antanas Kosakovskis

Neeilinė asmenybė buvo Juozapas Antanas Kosakovskis, Livonijos kašteliono Antano ir Eleonoros Straševičiūtės sūnus, gimęs 1772 m. Martyniškyje. Dėdės etmono Simono Kosakovskio (1741–1794) protekcija užtikrino jam sėkmingą karinę tarnybą. Dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime, po pralaimėjimo  kelis metus gyveno Paryžiuje, kur bendravo su Napoleonu, o 1812 m. įstojo į prancūzų armiją ir greit tapo Napoleono I pirmuoju adjutantu. Jam buvo suteiktas generolo laipsnis bei prancūzų grafo titulas. Dalyvavo 1812, 1813 ir 1814 m. Napoleono karinėse kampanijose. Beje, J. A. Kosakovskis 1812 m. tris dienas formaliai ėjo Maskvos karo komendanto pareigas. Teigiama, kad jis buvo paskutinis asmuo, Fontenblo paspaudęs ranką nuvainikuotam Prancūzijos imperatoriui prieš šiam išvykstant į tremtį. Generolas buvo apdovanotas net šešiais Prancūzijos ordinais.

Toliau skaityti „Napoleonas ir Lietuva”