Parengė Rima Dirsytė
Šiais metais minimos 250-osios pirmojo Prancūzijos imperatoriaus ir legendinio karo vado Napoleono Bonaparto gimimo metinės. 1812 m. Napoleono žygis į Rusiją nemažai Lietuvos-Lenkijos patriotų daliai suteikė viltį su Prancūzijos pagalba atkuri Abiejų Tautų Respubliką 1772 m. ribose. Todėl ne vienas jų įstojo į prancūzų armiją ir dalyvavo karinėje kampanijoje. Tarp tokių patriotų buvo ir du Kosakovskių giminės atstovai, beje, dažnai painiojami tarpusavyje.
Kosakovskiai – XVI– XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilusi iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos). XVIII a. pab. kai kurios giminės linijos gavo grafų titulą. Jų herbas pavadintas pagal kaimo Slepowrony (liet. Naktikovai) pavadinimą. Giminės atstovai pasižymėjo valstybinėje ir karinėje tarnyboje, žinomi keli aukšti dvasininkai, keli prorusiškos orientacijos veikėjai ATR padalinimų laikotarpiu.
Neeilinė asmenybė buvo Juozapas Antanas Kosakovskis, Livonijos kašteliono Antano ir Eleonoros Straševičiūtės sūnus, gimęs 1772 m. Martyniškyje. Dėdės etmono Simono Kosakovskio (1741–1794) protekcija užtikrino jam sėkmingą karinę tarnybą. Dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime, po pralaimėjimo kelis metus gyveno Paryžiuje, kur bendravo su Napoleonu, o 1812 m. įstojo į prancūzų armiją ir greit tapo Napoleono I pirmuoju adjutantu. Jam buvo suteiktas generolo laipsnis bei prancūzų grafo titulas. Dalyvavo 1812, 1813 ir 1814 m. Napoleono karinėse kampanijose. Beje, J. A. Kosakovskis 1812 m. tris dienas formaliai ėjo Maskvos karo komendanto pareigas. Teigiama, kad jis buvo paskutinis asmuo, Fontenblo paspaudęs ranką nuvainikuotam Prancūzijos imperatoriui prieš šiam išvykstant į tremtį. Generolas buvo apdovanotas net šešiais Prancūzijos ordinais.
Napoleonui triuškinamai pralaimėjus, Juozapas Antanas pasitraukė iš karinės tarnybos, 1815 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno iš Simono Kosakovskio perimtame Liukonių dvare. Garsėjo kaip karinių ir napoleonmečio eksponatų kolekcininkas. Tarp kitko, Napoleonas dovanojo generolui savo mundurą ir plaukų garbaną, kurie iki XIX a. pab. saugoti Liukonių dvare, vėliau buvo pervežti į Vaitkuškio dvarą. Deja, I–ojo pasaulinio karo metu dingo. Dalis eksponatų buvo atiduoti Vilniaus laikinajai archeologijos komisijai. Įdomus faktas – dvaro parke generolas pastatė paminklą savo kovos žirgui, kritusiam mūšyje Napoleonui traukiantis iš Rusijos; jame buvo išvardinti ir mūšiai, kuriuose jis dalyvavo (paminklas neišliko). J. A. Kosakovskis mirė šiame dvare, o palaidotas Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčios rūsyje.
Ne mažiau įdomus kito Kosakovskio – Juozapo Dominyko – gyvenimas. Jis gimė 1771 m. Vaitkuškyje (ir ten bei Veprių dvare netrumpai gyveno) Vitebsko vaivados ir aktyvaus konfederato Mykolo Kosakovskio ir Barboros Zyberk šeimoje. Pasižymėjo valstybės tarnyboje – išrinktas Ukmergės kariniu ir civiliniu administratoriumi ir deleguotas į ATR Seimą, jame išrūpino miestui Magdeburgo teisių patvirtinimą. Buvo Ketverių metų seimo narys, bet nepritarė Gegužės 3–osios konstitucijai, vėliau – Targovicos konfederatas. Kaip ir pusbrolis dalyvavo Napoleono karuose – vadovavo lietuvių pėsčiųjų šaulių pulkui, vėliau batalionui, buvo kelis kartus sužeistas. Apdovanotas dviem Prancūzijos ordinais. 1831 m. jis buvo vienas iš Ukmergės krašto sukilėlių vadovų, sukilimo metu jo Veprių dvare su savo kariuomene buvo apsistojusi Emilija Pliaterytė. Buvo masonų ložės narys. Mirė 1840 m., palaidotas Varšuvoje, kapucinų bažnyčioje. Žinoma, kad parašė atsiminimus dienoraščio forma apie dalyvavimą 1801–1815 m. įvykiuose – rankraštis įrašytas į 1898 m. sudarytą Vaitkuškio dvaro bibliotekos knygų katalogą. Gaila, į Nacionalinę biblioteką jis nepateko.
Painiojami ir abiejų Kosakovskių portretai. Bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje esančiame Kosakovskių šeimos archyve saugomos dvi nežinomo asmens aliejumi tapyto Juozapo Antano Kosakovskio portreto su karininko munduru nuotraukos (pats portretas dingęs). Pagal šį portretą Varšuvos dailininkas, litografas ir fotografas Maksymilianas Fajans‘as (1825–1890) sukūrė litografiją – ji taip pat saugoma bibliotekoje. Archyve yra ir daugiau perfotografuotų (jas fotografavo vienas pirmųjų Lietuvos fotografų mėgėjų, Vaitkuškio dvaro savininkas ir Juozapo Dominyko anūkas Stanislovas Kazimieras (1837–1905)) Kosakovskių protėvių portretų iš buvusios Vaitkuškio rūmų galerijos, tačiau Juozapo Dominyko portreto tarp jų nėra.
Dar viena įdomybė – imperatoriaus Napoleono laiškas generolui Juozapui Antanui Kosakovskiui, rašytas 1814 m. balandžio 4 d. Fontenblo (Fontainebleau, Prancūzija; Fontenblo pilis buvo pagrindinė Napoleono rezidencija), kuriame dėkoja už ištikimybę ir karinę tarnybą. Tai nuorašas, nežinoma kieno ir kada padarytas, o prierašas lenkų kalba skelbia, kad laiško originalas saugomas Vaitkuškyje (deja, mūsų saugyklų originalas nepasiekė, tad negalime patvirtinti jo autentiškumo).
Archyve išlikę dar keli pulkininko Juozapo Dominyko ir generolo Juozapo Antano Kosakovskių laiškai. O be didelio Kosakovskių šeimos archyvo Nacionalinėje bibliotekoje saugoma ir nemaža dalis buvusios jų bibliotekos knygų.
Literatūra:
Kosakovskių šeimos archyvas (F99), saugomas Nacionalinėje bibliotekoje
Jackiewicz, Danuta.Maksymilian Fajans, 1825-1890 / Danuta Jackiewicz. – Warszawa, 2014.
Mościcki, Henryk .Dzieje porozbiorowe Litwy i Rusi… – T. 1, 1772 -1800. – 1913.
Oficerowie Rzeczypospolitej obojga narodów 1777-1794 = Abiejų tautų Respublikos karininkai 1777-1794 : spisy… – T. 2, Oficerowie Wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego = Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karininkai : sztab, kawaleria, artyleria wojska inżynierskie i piechota / Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki. – 1999.
Polski słownik biograficzny. – Warszawa ; Kraków, 1935-…T. 14, Kopernicki Izydor – Kozłowska Maria. – 1969.