Parengė Rima Mažeikienė ir Dalia Cidzikaitė
Sava interneto svetainė jau kuris laikas yra tapusi lietuvių bendruomenės ar lietuviškos organizacijos užsienyje vizitine kortele. Svetainė yra savotiškas bendruomenės brandos įrodymas, dar vienas patvirtinimas, kad jos tikslas burti bendruomenės narius, juos informuoti ir dirbti bendrus darbus yra rimtas. Tyrinėjant įvairių lietuvių bendruomenių ir organizacijų svetaines, jų atsiradimą, sunku būtų surasti bendrą vardiklį, nes kiek svetainių, tiek ir istorijų. Čia siūlome iš arčiau susipažinti su septynių lietuviškų bendruomenių ar organizacijų svetainėmis. Dėkojame visiems, atsiliepusiems į mūsų prašymą pasidalyti savo pasakojimais ir istorijomis.
Niurnbergo lietuvių bendruomenės interneto svetainė
Vokietijoje veikia nemažai lietuvių bendruomenių, kurios aktyviai naudoja internetą ir socialinius tinklus kaip veiksmingą susižinojimo ir bendravimo priemonę. Nedidelės Niurnbergo lietuvių bendruomenės svetainė yra vienas iš tokių bendruomenių pavyzdžių.
Į kvietimą papasakoti savo bendruomenės svetainės įkūrimo istoriją atsiliepęs Niurnbergo lietuvių bendruomenės (NLB) interneto svetainės administratorius ir įkūrėjas Romualdas Stankevičius prisimena, kad Niurnberge ir jo apylinkėse gyvenantys lietuviai susibūrė 2005 metais. 2006 m. spalio 21 d. susirinkime buvo nuspręsta įsteigti lietuvių bendruomenės Niurnbergo apylinkę. Tada ir kilo poreikis keistis informacija tarp bendruomenės narių bei skleisti ją tarp tame regione gyvenančių tautiečių. Kadangi tarp vietos lietuvių informacinių technologijų specialistų nebuvo, R. Stankevičius, Vokietijoje gyvenantis nuo 1994 m., pasisiūlė sukurti nedidelę interneto svetainę. Svetainės įkūrėjas sako, kad pradžia buvo sunkoka, pareikalavo daug darbo ir laiko. Pirmąją NLB interneto svetainę jis sukūrė naudodamasis „FrontPage98“ programa. 2008 metais, gavę Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio lietuvių skyriaus paramą, niurnbergiečiai įsigijo „Microsoft Expression Web“ programą.
Šiuo metu svetainė veikia „Joomla“ platformoje. Ją iki šiol administruoja R. Stankevičius, dirbantis techniku Vokietijos geležinkelių „Deutsche Bahn“ telekomunikacijų skyriuje. „Čia informuojame apie mūsų renginius, susitikimus, mokyklėlės užsiėmimus, – rašo svetainės administratorius. – Ypatingo dėmesio susilaukia foto albumų skyrius, kur galima trumpai prisiminti ar susipažinti su užfiksuotomis praėjusių renginių akimirkomis. Dauguma nuotraukų darytos mano.“ Pasak R. Stankevičiaus, per svetainės gyvavimą yra nutikę ir kurioziškų dalykų: porą kartų svetainė buvo „nulaužta“ programišių ir lankytojai, užuot patekę į bendruomenės svetainę, būdavo nukreipiami į įvairias erotines svetaines. Nieko kito nelikdavo, tik trinti visą svetainę ir kurti ją iš naujo.
R. Stankevičius tiki, kad turėdami savo interneto svetainę Niurnbergo lietuviai gali aktyviau dalyvauti užsienyje gyvenančių lietuvių gyvenime, plačiau skleisti lietuviškas tradicijas, daugiau tautiečių įtraukti į bendruomenių veiklą.
Estijos lietuvių bendruomenės interneto svetainė
Šiais metais 40 metų sukaktį švenčiančios Estijos lietuvių bendruomenės (ELB) interneto svetainė – viena jauniausių svetainių tarp Europos lietuvių bendruomenių. Ji įkurta 2017 m., kai po kasmetinio ELB visuotinio susirinkimo buvo išrinkta naujoji valdyba. Svetainės įkūrėjai buvo tuometinis ELB valdybos pirmininkas Vaidas Matulaitis ir valdybos narė Justina Pajus. Šiuo metu svetainę administruoja naujoji ELB valdyba.
Pasak dabartinės bendruomenės valdybos, interneto svetainė, šalia kitų socialinės žiniasklaidos tinklų, yra labai svarbus, koncentruotas informacijos šaltinis, kuriame Estijoje gyvenantys lietuviai lengvai randa visą jiems reikiamą ir aktualią informaciją – ELB kontaktus, dokumentus, informaciją apie ELB narystę, renginius, žinių apie galimą lituanistinį švietimą. Svetainėje taip pat yra bendro pobūdžio naudingos informacijos apie gyvenimą Estijoje, Lietuvos Respublikos ambasados Estijoje kontaktiniai duomenys ir pan. Ypatingas dėmesys svetainėje skiriamas bendruomenės renginiams – būsimiems ir praėjusiems. ELB valdyba nuolat ieško būdų svetainę patobulinti, papildyti ir padaryti ją dar patogesnę bei patrauklesnę.
Rogalando (Norvegija) lietuvių bendrijos interneto svetainė
Rogalando lietuvių bendrijos (RLB) svetainė sukurta 2012 metais – tais pačiais metais įkurta ir pati bendrija. Svetainę nemokamai sukūrė RLB valdybos pirmininkas Saulius Trepekūnas. Pirmus dvejus metus svetaine rūpinosi valdybos pirmininko pavaduotoja Viktorija Rudytė-Davies, o vėliau, išrinkus naują valdybą, jos užduotis perėmė RLB valdybos pirmininko pavaduotojas Zenonas Mačiulaitis. Pasak jo, jis kartu su pirmininku Sauliumi Trepekūnu svetaine rūpinasi iki šiol. Svetainės tituliniame puslapyje skelbiami kvietimai į renginius ir kita aktuali informacija: apie bendriją, valdybą, įstatus, veiklos apžvalga, veiklos komitetai, informacija, kaip tapti, bei motyvacija, kodėl reikia tapti bendruomenės nariu, lituanistinė mokyklėlė, nuotraukos, RLB partneriai, projektai, kontaktai ir kt. Yra ir skyrelis „Apie RLB norvegiškai“.
Kaip rašo Z. Mačiulaitis, kadangi šiuo metu labai populiarūs socialiniai tinklai, ir bendrijos svetainė nėra gausiai lankoma, bendrijos pirmininkas sumanė, kaip padidinti jos lankomumą – skelbimai apie renginius pirmiausia įkeliami į svetainę, o tik paskui jų nuoroda pasidalijama socialiniuose tinkluose. Vartotojui socialiniame tinkle paspaudus nuorodą patenkama ir į bendrijos svetainę.
Svetainėje galima matyti apsilankiusiųjų skaičių ir iš kurios šalies lankomasi. Z. Mačiulaitis pasidalijo vienu įsimintinu atveju iš to meto, kai visoje Lietuvoje ėmė skambėti norvegiškas žodis „Barnevern“. Bendrijos iniciatyva buvo surengtas susitikimas su Norvegijos vaiko gerovės apsaugos tarnybos „Barnevernet“ atstovais, o straipsnis paskelbtas svetainėje. Šį straipsnį pastebėjo ir perspausdino dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistai. Pasak RLB valdybos pirmininko pavaduotojo, tuo metu svetainės lankomumas buvo milžiniškas – ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio šalių. „Svetainė yra naudinga ir tuo atveju, jei informacija nepatenka į žiniasklaidos akiratį – ji lieka svetainėje, o kartu ir internetinėje erdvėje, kurioje įvedus reikšminį žodį, galima rasti norimą informaciją, – pabrėžė Z. Mačiulaitis. – Nors šiuo metu daug populiaresni yra socialiniai tinklai, bendrijos svetainė gyvuoja iki šiol.“
Liuksemburgo lietuvių bendruomenės interneto svetainė
Pasak Liuksemburgo lietuvių bendruomenės interneto svetainės įkūrėjo ir puoselėtojo Žilvino Bubnio, jo asmenine iniciatyva atsiradusi ir išlaikoma svetainė iš dalies prisidėjo prie oficialios Liuksemburgo lietuvių bendruomenės įsteigimo 2007 m. lapkritį. Jis prisimena, kad 2005 m. vasarį atvykęs dirbti į Liuksemburgą, prisijungė prie sparčiai gausėjančios lietuvių bendruomenės. Iki 2003 m. Liuksemburge gyveno tik viena lietuvių šeima, tačiau 2003 m. prasidėjus stojimo į ES parengiamiesiems darbams ir 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, dirbti į ES institucijas atvyko daug lietuvių. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, šiuo metu Liuksemburge gyvena 1 103 Lietuvos piliečiai, kurių didelė dalis dirba ES institucijose, kiti – finansų, audito kompanijose ir pan.
„2005 m. socialiniai tinklai dar tik pradėjo populiarėti, – rašo Ž. Bubnys, – todėl supratau, kad reikia patogios vietos internete, kur galėtume keistis informacija. Taip ir gimė lietuva.lu svetainė, kuri gyvuoja iki šiol.“ Svetainės paskirtis – skleisti Liuksemburgo lietuviams aktualią informaciją. Jos turinį kuria patys lankytojai – kiekvienas gali publikuoti tai, ką mano tinkama. Su Liuksemburgo lietuviais nesusijusi informacija ir reklama svetainėje yra nepageidaujama, tačiau Liuksemburgo lietuvių iniciatyvos yra remiamos ir skatinamos.
Šiuo metu svetainėje vyksta balsavimas dėl bendruomenės logotipo, kurio Liuksemburgo lietuviai ligi šiol neturėjo.
Nyderlandų lietuvių kultūros centro interneto svetainė
Nyderlandų lietuvių kultūros centras (ol. Litouws Cultureel Centrum) išsiskiria įdomiais kultūriniais projektais ir yra veiklios bei netradicinės lietuviškos bendruomenės išeivijoje pavyzdys. Organizacijos direktorė Saulė Gaižauskaitė rašo, kad jos vadovaujamas centras gyvuoja nuo 2005 m. Tais pačiais metais pradėjo veikti ir tuometė centro interneto svetainė, kurioje buvo skelbiama informacija apie būsimus renginius. Nuo 2018 m. senąją svetainę pakeitė svetainė litouwscc.org su nauja valdymo sistema. Pasak S. Gaižauskaitės, dėl lėšų stokos pirmenybė skiriama naujiems renginiams, todėl svetainėje matyti tik nedidelė dalis įvykusių renginių.
S. Gaižauskaitė pabrėžia, kad, nors centras įsteigtas Nyderlanduose, daugelis Lietuvoje gyvenančių žmonių ir kultūros veikėjų talkino jo veikloje arba palaikė šiltu žodžiu ar patarimais. Tai kino kritikas Skirmantas Valiulis, Rūta Mėlinskaitė, redaktorė Liudvika Skripkienė, dizaineris Aurimas Gaižauskas, dailininkė Rima Gaižauskaitė, režisierius Romas Lileikis, filosofas Leonidas Donskis, prof. Vytautas Landsbergis ir daugelis kitų.
Iš labiausiai įsimintinų centro renginių, organizacijos direktorė prisiminė 2009 m., kai tuometiniame Spaudos muziejuje Amsterdame (Persmuseum Amsterdam) vykusioje tarptautinėje parodoje Nyderlandų lietuvių kultūros centras pristatė Lietuvos spaudą. Parodoje, kuri buvo renginių ciklo „1989 eros pabaiga“ dalis, buvo eksponuoti vienos dienos įvairių Europos šalių dienraščių pirmieji puslapiai. Parenkant puslapius, centrui talkino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo darbuotoja Rima Čelnaitė. Vėliau paroda buvo parodyta Hagoje, Nutshuis. Centras prisidėjo ir prie olandų leidinio „Baltsvluchten“ iniciatyvos pristatyti lietuvių, latvių ir estų knygas, suorganizuoti renginius Baltijos šalyse. S. Gaižauskatė šiam leidiniui išvertė ištrauką iš Jurgos Ivanauskaitės knygos „Ragana ir lietus“. Sumanymo iniciatoriai – Jan Sleumer ir Paul de Boer, vėliau Olandijos ir Baltijos šalių bendruomenė (https://sites.google.com/a/realsite.nl/nbv/). Centro direktorė taip pat paminėjo jų inicijuotą tarptautinį projektą „Reaching Out Through Skype“, kurio metu lietuviai moksleiviai kitų Europos šalių bendraamžiams pristatė savo kalbą ir šalį (www.design.reachingout.eu; www.reachingout.eu).
Danijos lietuvių bendruomenės interneto svetainė
Nomeda Repšytė, į Daniją atvykusi 1992 m. rugpjūtį, sako, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmuosius 15 metų Danijos lietuvių bendruomenė nebuvo itin aktyvi. Dipukų bangos lietuvių Danijoje buvo vos keletas, tad ir poreikio užsiimti periodika, kokią leido kitų kraštų lietuviai išeiviai po 1944 m., nebuvo. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, kalbų apie popierinį leidinį būdavo, bet tuometiniai bendruomenės nariai savo pajėgas vertino realistiškai – tiek dėl galinčių rašyti žmonių skaičiaus, tiek ir dėl finansinių išteklių, mat, Danijos bendruomenė laikėsi principo vengti prašyti lėšų iš Lietuvos, kol tai netapdavo neišvengiama būtinybe. N. Repšytė mano, kad prie klasikinės lietuviškos išeivijos spaudos nebuvimo Danijoje prisidėjo įvairūs veiksniai. „Pirmiausia į galvą ateina vienas iš jų – informacinių technologijų plėtra“.
Danijos lietuvių bendruomenės (DLB) tarybos (2005) narys Gediminas Benetis prisimena, kad „interneto svetainės kūrimas prasidėjo 2004 m. lapkričio mėnesį kartu su Ramūnu Šiauliu, kuris sudėjo pirmuosius pamatus mūsų svetainei ir kurio dėka susipažinau su Mariumi Bobina. Marius įdėjo labai daug darbo sulipdydamas visą svetainės dizainą. Paskui į svetainės kūrimo darbą įsijungė Nomeda Repšytė“.
Pasak N. Repšytės, tada interneto svetainės buvo techniškai įnoringesnės, todėl reikėjo ir programuotojo nuolatinės pagalbos. M. Bobina padėdavo ne tik informacinių technologijų srityje, bet ir pats savo iniciatyva parinkdavo iliustracijų, kurios buvo sušiuolaikintas keturvėjininkų ir bendrai 1920-ųjų pamfletistų humoras.
Svetainės kūrėjas M. Bobina pasakoja: „Studijuodamas Kopenhagoje sukūriau Danijos lietuvių bendruomenei svetainę, jos dizainą ir logotipą. Taip pat įdiegiau turinio valdymo sistemą, kad bendruomenė galėtų operatyviai atnaujinti turinį, publikuoti naujienas savarankiškai, be specialistų pagalbos. Įdiegiau ir forumą – galimybę registruotis naujiems nariams ir bendrauti tarpusavyje. Svetainė atrodė būtent taip, kaip atrodo dabar. Buvau sukūręs bendras iliustracijas (dauguma išlikusios ir dabar) bei parengęs gaires, kaip išlaikyti vizualų vientisumą ateityje, kai svetainė bus pildoma turiniu, rengiamos iliustracijos straipsniams. Toliau su svetaine nedirbau, apmokiau publikuoti straipsnius Nomedą Repšytę ir Gediminą Benetį.“
Apie 2005 m. DLB tapo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PL) dalimi, tada, pabrėžia N. Repšytė, Danijos lietuviai galėjo apie save pasakoti ir PLB leidžiamame popieriniame bei internetiniame žurnale „Pasaulio lietuvis“.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (Čikaga, JAV) svetainės
www.lithuanianresearch.org ir www.spauda.org
Šiuo metu Lituanistikos tyrimo ir studijų centras (LTSC) turi dvi svetaines: www.lithuanianresearch.org ir www.spauda.org. Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (dabar Lituanistikos tyrimo centro) interneto svetainė www.lithuanianresearch.org buvo sukurta 2003 m., tai buvo viena iš pirmųjų lietuviškų organizacijų interneto svetainių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos iniciatorius buvo LTSC valdybos pirmininkas dr. Jonas Račkauskas, o svetainę sukūrė ir apipavidalino Aušrys Matonis, kuris tuo metu stažavosi Čikagoje. Svetainė buvo skirta supažindinti su Lituanistikos tyrimo centro veikla, joje skelbiami archyvų aprašai, knygų ir periodikos kolekcijos, supažindinama su LTSC padaliniais ir jų istorija. Vėliau, 2016 m., LTSC interneto puslapis buvo atnaujintas, siekiant padaryti jį lankstesnį, palankesnį planšetiniams kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams. Svetainė tapo mobilesnė, su nuorodomis į Lituanistikos tyrimo centro „Facebook“ puslapį, nes būtent čia skelbiama aktualiausia informacija. 2018 m. prie pagrindinės svetainės LTC prijungė pasvetainę www.spauda.org, kurioje skelbiama LTC stambaus projekto – lietuviškų išeivijos periodinių leidinių – skaitmeninimo darbai. Šiam projektui vadovauja dr. Jonas Daugirdas. „Kadangi nenorėjome pagrindinės svetainės užkrauti labai dideliu informacijos kiekiu (suskaitmeninta keliasdešimt tūkstančių laikraščių numerių), nuspręsta šias dvi svetaines išskirti. Lituanistikos tyrimo centro siekis yra supažindinti visuomenę su čia saugomais archyvais ir supaprastinti priėjimą prie jų, skelbiant mūsų saugomų vertybių aprašus. Todėl labai dažnai sulaukiame lankytojų, jau žinančių, ko ieškoti archyvuose, nes jie iš anksto būna susipažinę su svetainėje paskelbta informacija“, – sako Lituanistikos tyrimų ir studijų centro valdybos pirmininkė Kristina Lapienytė.