1950 m. sausio 28 d. gimė poetė, žurnalistė, rašytoja Eglė Juodvalkė. Mirė 2020 m. kovo 28 d., sulaukusi septyniasdešimtmečio. Po kelių mėnesių mėnraštis „Metai“ (Nr. 5/6) publikavo jautriai parašytą Žydronės Kolevinskienės tekstą „Nutrūkusi kelionė į Cukraus kalną“. „Skausmingas, reikalaujantis daug valios pastangų ir apsisprendimo nepataikauti ligai buvo E. Juodvalkės gyvenimas. Visada pirmiausia – poezija, o liga buvo šalia tik kaip nematoma, bet jaučiama palydovė: „Jos buvo geros kaimynės, bet viena su kita nekonfliktuodavo.“ Nutrūko Eglės kelionė į Cukraus kalną. Liko knygos. Laiškai. Ir mūsų visų atmintis, išsauganti santūrią Eglės šypseną, subtilų humorą ir saviironiją, norą gyventi gyvenimą. Liko įskaityti ir dar nepublikuoti tekstai“, – rašo Ž. Kolevinskienė.[1]
Verta atkreipti dėmesį į poetės pavardę: pavardę Juodvalkytė ji pakeitė į Juodvalkę. Už permainos slypėjo sąmoninga laikysena. Kur būtų galima susipažinti su E. Juodvalkės mintimis šiuo klausimu? Reaguodama į skaitytojos paklausimą, savo poziciją dėl pavardės su -ė Juodvalkė išsakė JAV lietuvių laikraštyje „Draugas“: Moterų pavardžių galūnės -ė genezė / Eglė Juodvalkė. Draugas . – 2009, vas. 18, p. 5
Laikraštį ir publikaciją rasite svetainėje „Epaveldas“: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0001661471