„Mes išsigydėmė verstinės literatūros prioriteto prieš savo literatūrą ligą“, – per vieną renginį Nacionalinėje bibliotekoje konstatavo Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. Pasak jos, maždaug 2000 m. Lietuvoje visi skaitė vertimus, o dabar – su leidėjų ir bibliotekų pagalba – lietuvių autorių grožinės ir negrožinės knygos populiarios, dėl jų leidyklos konkuruoja tarpusavyje.
Ankstesniuose tinklaraščio įrašuose pristatėme per antrąjį šių metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekusias lietuvių autorių poezijos ir prozos knygas. Jeigu dairotės eseistikos, dienoraščių, atsiminimų, knygų apie Lietuvos istoriją bei kultūrą, siūlome užmesti akį į šią apžvalgą. Knygų nesiekta išvardyti pagal vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Čia pateko ir akademinės knygos, kurios gali sudominti platesnę skaitytojų auditoriją, ir populiarioji literatūra.
Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti / Giedrė Beinoriūtė. – [Biruliškės, Kauno r.] : [Kopa] ; Vilnius [i.e. Karaliūnai, Trakų r.] : Monoklis, 2022. – 336 p. : iliustr., portr.. – Tiražas 700 egz.. – ISBN 978-609-8234-26-8
Kino operatorius Audrius Kemežys (1973–2018) nufilmavo daugiau kaip 50 vaidybinių ir dokumentinių filmų, dirbo drauge su Giedre Beinoriūte, Arūnu Mateliu, Giedre Žičkyte ir daugeliu kitų žymių režisierių.
„Viskas prasidėjo nuo Kemežio istorijų, pasakotų ne tik jo paties, bet ir kitų apie jį. Kino lauke tos smagios, netikėtos, beprotiškos istorijos sklandė nuo tada, kai Audrius pradėjo dirbti. Ne kartą esu pagalvojusi, kad kada nors mūsų senatvėje tas istorijas būtinai reikės užrašyti. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Audriaus gedulingus pietus prisimenu kaip vakarėlį, kur visi nesustodami pasakojo istorijas, o aš bėgiojau nuo vienos grupelės prie kitos, kad kuo daugiau jų išgirsčiau. Rodos, tada pusiau garsiai ir pasižadėjau visas jas kokia nors forma užfiksuoti. Maniau, užrašysiu ir pasidalinsiu draugų rate. Bėgant laikui supratau, kad tos istorijos patikti gali ir tiems, kurie Audriaus visai nepažinojo“, – sako knygos idėjos ir pokalbių autorė G. Beinoriūtė.
Plačiau apie knygą: https://www.bernardinai.lt/kino-operatorius-audrius-kemezys-akimirksnis-spalvoms-suderinti-knyga-tarsi-filmavimo-aiksteles-surmulys/
Viskas bus gerai : reminiscencijos / Irena Litvinaitė-Avyžienė. – Vilnius : Homo liber, 2022. – 383, [1] p. : iliustr.. –ISBN 978-609-446-268-9
100-osios gimimo metinės – gera proga prisiminti rašytoją Joną Avyžių bei jo kūrybos kelią. Gegužę Nacionalinėje bibliotekoje pristatyta šios sukakties proga išleista rašytojo žmonos Irenos Litvinaitės-Avyžienės prisiminimų knyga „Viskas bus gerai“. „Prisiminimų knygoje „Viskas bus gerai“ rašau apie Joną Avyžių ir pažinotas to meto iškilias menines asmenybes, palikusias reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje (režisierius Juozas Miltinis, menotyros daktarė profesorė Jadvyga Čiurlionytė, rašytojai Mykolas Sluckis, Jonas Mikelinskas, Algimantas Baltakis, operos solistai Nijolė Ambrazaitytė, Gražina Apanavičiūtė, Virgilijus Noreika, dirigentas Saulius Sondeckis, aktoriai Henrikas Kurauskas, Eugenija Šulgaitė, Gediminas Karka, Donatas Banionis ir kt.). Kaip žurnalistei teko kalbinti rašytoją Astridą Lindgren, režisierius Andžejų Vaidą, Akirą Kurosavą, Stenlį Kramerį“, – taip knygos turinį apibrėžia J. Litvinaitė-Avyžienė. Išsamų straipsnį apie knygos pristatymą rasite „Vorutoje“: https://www.voruta.lt/nacionalineje-m-mazvydo-bibliotekoje-paminetas-jono-avyziaus-100-metis/
Per antrąjį metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekė ir dar viena knyga, skirta J. Avyžiaus atminimui, – leidyklos „Žuvėdra“ direktoriaus Stasio Lipskio sudaryta „Jonui Avyžiui – 100 : mintys, posmai, vaizdai“ (Vilnius : Žuvėdra, 2022). Daugiau informacijos apie patarąją knygą rasite Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje: http://www.lzs.lt/lt/naujienos/sukaktys_jubiliejai/rasytojas_visuomenes_veikejas_tauri_asmenybe._minint_jono_avyziaus_100-asias_gimimo_metines.html
1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo / Rolandas Maskoliūnas. – Vilnius : Vaga, 2022. – 238, [2] p. : iliustr.. –Tiražas 1300 egz.. – ISBN 978-5-415-02641-8 (įr.)
Per knygos pristatymą Mato Baltrukevičiaus paklaustas apie įkvėpimo šaltinius, Rolandas Maskoliūnas pasakojo, kad jam patiko Floriano Illieso knyga „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Kai jis šią knygą perskaitė, Kaunas jau ruošėsi tapti Europos kultūros sostine. R. Maskoliūnas nutarė pažiūrėti, kas Kaune ir Lietuvoje vyko prieš šimtą metų – tiek politikoje. tiek kultūroje. Juk prieš šimtą metų būtent šiame mieste telkėsi Lietuvos meno kūrėjai. Autorių pradžiugino tai, kad daug medžiagos suskaitmeninta (pvz., Epavelde), dėl to daug nuveikti pavyko per karantiną, kai bibliotekos buvo uždarytos. Su knyga susipažinti kviečia Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras.
Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita”
