Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita

Ankstesniame šio tinklaraščio įraše pristatėme per antrąjį šių metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekusias lietuvių autorių grožines knygas. Šį kartą siūlome pasidomėti negrožiniais leidiniais (nors riba kartais plona).  Įtraukėme ir akademinio pobūdžio leidinių, kurie gali būti įdomūs platesniam skaitytojų ratui, ir populiariai parašytų knygų. Į ilgąjį sąrašą, kurį rasite po dešimties knygų pristatymo, pateko ne tik pirmieji knygų leidimai. Knygų nesiekta išvardyti pagal vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti.


Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse / Ingrida Gudauskienė. – Vilnius : Tyto alba, 2022. – 365, [2] p. : iliustr.. –Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-466-688-9 (įr.)

Pokalbis apie knygą  XFM radijo „Pavakario eteryje“

„Su įvairiomis auditorijomis bendrauju jau du dešimtmečius, ypač viešų paskaitų cikluose nemažai dėmesio skiriu bibliniams antropologiniams klausimas. Todėl vis atsiverčiu ir analizuoju kaip tik tuos Biblijos tekstus, kur intensyviausiai keliami klausimai apie žmogų. O kur žmogus, ten neišvengiamai ir santykis. O kur santykis, ten ir jausmai, emocijos, pasirinkimų kryžkelės, neretai dramos. Apie žmogų, jo būtį ir buitį Biblijoje kalbama itin atvirai ir drąsiai, nepučiant jokios miglos. Šis biblinis realizmas mane pagavo jau prieš daugelį metų, supratau, kad tie pasakojimai kalba man apie mane. Kitaip tariant, atradau save ir biblinių herojų suklupimuose, ir jų aukštumų siekiuose, jų svajonėse. Kur dar intensyviau galėtų reikštis Aš ir Tu santykis, kur kiekvienas galėtume suvokti šį tą daugiau apie save ir kitą, jei ne dviejų kitokių, pabrėžiu – kitokių – susitikime?“,  – sako knygos autorė Ingrida Gudauskienė.

Interviu  su knygos autore: https://www.bernardinai.lt/apie-moters-ir-vyro-santykius-biblijoje-knyga-parasiusi-i-gudauskiene-zmogaus-kuriam-viskas-aisku-bijau1/


Ugnies giesmės : tūkstantis Sigito Gedos veidų : [mokslo monografija] / Rimantas Kmita ; [recenzentės Dalia Satkauskytė, Danutė Gailienė]. – Vilnius : Tyto alba, 2022. – 318, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-466-690-2 (įr.)

„Rašydamas disertaciją ir landžiodamas po archyvus, susižavėjau S.Gedos drąsa sakyti tiesiai, ką galvoja, jo maištingumu. Jo laikysena ir elgesys daugeliui amžininkų buvo nepriimtini, daug ką šokiravo, apie S.Gedą kalbėta kaip apie tokį keistą poetą, išsišokėlį. Jis buvo tarsi į batą įkritęs akmenukas – nepatogus, bet nenusiausi ir neiškratysi. Tačiau viena buvo aišku – S.Gedai atsiradus lietuvių poezijoje, niekas nebegalėjo būti taip, kaip buvo iki tol. Jis tapo atskaitos tašku. Vėliau supratau, kad su šeima, buitimi S.Gedos gyvenime atsiranda naujos aplinkybės ir jis pradeda ieškoti kitų kaukių. Jis blaškosi tarp to, kaip išlikti literatūroje, kaip išsaugoti kūrybines idėjas ir kaip susitvarkyti buitį. Mes visi susiduriame su neišvengiama kasdienybės banalybe: yra idealusis aš, kuris žino, ką labiausiai norėčiau veikti, koks norėčiau būti, ir realusis, tas kasdienis aš. S.Gedos atveju šis konfliktas itin ryškus“, – teigia Rimantas Kmita.

Ramintos Jonykaitės interviu su R. Kmita: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knyga-apie-s-geda-parases-r-kmita-jis-buvo-tarsi-i-bata-ikrites-akmenukas-nepatogus-bet-neissiausi-ir-neiskratysi-286-1920530?fbclid=IwAR25VeHhxYllHzc2oH_AMcSlO472YMj_RC3XsYvj-0bFCAqyL-KGR93E4CQ

Ištrauka iš knygos: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=17319


Atsargiai – propaganda : monografija / Mantas Martišius ; [recenzavo Šarūnas Liekis, Žygintas Pečiulis, Viktor Denisenko] ; Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. – 583, [1] p.. – Tiražas 400 egz.. – ISBN 978-609-07-0728-9 (įr.)

Pokalbis apie knygą Nacionalinės bibliotekos TV studijoje

„Šiandien daug kalbama apie propagandą. Viešojoje erdvėje aiškinama, kaip atpažinti propagandą, kokiais kanalais ji dažniausiai skleidžiama, kaip geriausiai kovoti su propaganda. Atsakyti į šiuos klausimus svarbu ir reikšminga. Kita vertus, pirminis klausimas, kuris turėtų būti keliamas, – kodėl egzistuoja propaganda? Kodėl komunikacijoje propagandos technikos ir metodikos yra tokios gajos? Atsakę į šį pamatinį klausimą, geriau suprasime propagandos prigimtį, taps aiškesni jos veikimo principai“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius savo monografijoje „Atsargiai – propaganda“. Su leidiniu kviečia susipažinti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras. Knygos autorių doc. dr. Mantą Martišių kalbina Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji tyrėja Silvija Stankevičiūtė.


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita”

Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės…

Siūlome pasidomėti prozos knygomis, per trečiąjį metų ketvirtį pasiekusiomis Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Jeigu ieškote naujos knygos, apie kurią pozityviai atsiliepia literatūros kritikai, kviečiame pasidomėti recenzijomis kultūrinėje spaudoje – pavyzdžiui, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Naujajame Židinyje-Aiduose“, „Šiaurės Atėnuose“. Vasarą knygų leidyba nėra itin aktyvi, tad apžvalga trumpesnė už ankstesniąsias.


Vieną gražią dieną : apsakymai / Indrė Motiejūnaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 81, [1] p.. – (Pirmoji knyga : PK). – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-609-480-320-8

Šiemet Lietuvos rašytojų sąjungos  leidyklos „Pirmosios knygos“ konkurse pirmąją vietą prozos kategorijoje laimėjo Indrė Motiejūnaitė. Ji sako nesitikėjusi laimėti: „Nuoširdžiai – nustebau. Laimėti nesitikėjau. Niekada neteko užimti pirmos vietos konkurse (kad ir koks tai būtų konkursas); antrą, vieną iš paskutinių vietų – taip, pirmos – ne“. Rašymą ji mato kaip laisvalaikio pomėgį. Studijavo architektūrą Vilniaus dailės akademijoje, dirba architektų biure.

„Mano istorijų veikėjai – abstraktūs, jie neturi praeities, tėvų, brolių ar seserų, net vardų. Kiekvienas iš jų – eilinis, pilkas žmogus, negabus, nenuovokus, naivus. Jis nesupranta jį supančios aplinkos veikimo dėsnių, nežino „žaidimo“ taisyklių. Susidūręs su oponentu (priešiškai nusiteikusia bendruomene ar organizacija, ar kompanija), jis paklūsta, vykdo nurodymus arba, priešingai, maištauja, priešinasi – bet kokiu atveju pralaimi”, – teigia apsakymų autorė.

Apie autorę: https://www.bernardinai.lt/ka-narsto-ir-ka-slepia-rasytoju-sajungos-pirmosios-knygos-konkurso-laureates-i-motiejunaite-ir-b-ona-grasyte-black/


Augau teatre : [atsiminimai] / Dovilė Zelčiūtė. – Vilnius : Vaga, 2022. – 238, [1] p. : iliustr., portr. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-5-415-02650-0 (įr.)

„Šiai knygai prireikė drąsos, atsiverti padėjo artimų žmonių palaikymas. O ir suvokimas, kad nuo tos akimirkos, kai išgyvenimai, atsiminimai, patirtis tampa tekstu – eilėraščiu, maža istorija ar novele – tai jau nebe asmeniškas autoriaus „išsipažinimas“, bet literatūros ištarmė. Žinoma, jei tekstas tampa literatūra. Aš to siekiau, norėjosi dalintis savo nepaprastos vaikystės, paauglystės ir jaunystės iliuzorine, o sykiu visiškai unikalia ir man – vienintele – realybe. Ir drauge su ja žengti į kūrybos sceną“, –  teigia Dovilė Zelčiūtė, užaugusi teatro žmonių aplinkoje.

Knygos ištrauką rasite čia: https://www.kaunorasytojai.lt/kuryba/dovile-zelciute-is-atsiminimu-knygos-augau-teatre/

Ir čia: https://vaga.blob.core.windows.net/books-preview/augau_teatre_Istrauka.pdf

Interviu su rašytoja: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1793600/zelciaus-ir-juronytes-dukra-apie-vaikyste-aktoriu-seimoje-guledavau-susirietusi-atsalusi-ir-laukdavau-kada-gris-mama


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės…”

Ieva Simonaitytė – skaitytoja

Parengė Arida Riaubienė


Pamažu artėja į pabaigą 2022-ieji – Ievos Simonaitytės metai, pasiūlę ir tebesiūlantys daug progų prisiminti šią Mažosios Lietuvos metraštininkę.

Vienas iš susidomėjimą keliančių objektų yra Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma rašytojos asmeninė biblioteka, kurioje sukaupta 1335 tomai knygų. Apžiūrint rašytojai priklausiusias knygas, skaitant ją pažinojusių žmonių atsiminimus, galima susidaryti vaizdą, kas buvo būdinga Simonaitytei skaitytojai.

Yra išlikę nemažai nuotraukų, kuriose Simonaitytė nufotografuota su knyga rankose, kitose – stovinti prie savo knygų lentynos.

Evutė (Ieva Simonaitytė). Portretinė nuotrauka / Bernardas Aleknavičius. Klaipėdos aps. I.Simonaitytės VB

Rašytojos kūrybą nagrinėjusi Romana Dambrauskaitė-Brogienė rašė,  „kad Simonaitytė mėgsta iki išnaktų skaityti“[1], „skaito ji paprastai vakarais, ir kartais iki trečios ar ketvirtos valandos nakties plieskia jos langas“[2]. Simonaitytės namų šeimininkė Domicelė Rimaitienė prisiminė, kad rašytoja „skaitė dienų dienas“[3]. Artimas Simonaitytės bičiulis, kultūros darbuotojas Vytautas Rimavičius, žvelgdamas į nuotrauką, kurioje pavaizduota rašytoja ir jos bibliotekos knygos, rašė: „Rašytoja, šviesiąja suknele pasirėdžiusi, guli ant sofos ir šypsodamasi kalba telefonu, akys primerktos. Už Jos – lentyna pilna knygų. Sudėtos nugarėlėmis, keletas ant viršaus, matyt, jas skaito“[4].

Toliau skaityti „Ieva Simonaitytė – skaitytoja”