Siūlome pasidomėti prozos knygomis, per trečiąjį metų ketvirtį pasiekusiomis Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Jeigu ieškote naujos knygos, apie kurią pozityviai atsiliepia literatūros kritikai, kviečiame pasidomėti recenzijomis kultūrinėje spaudoje – pavyzdžiui, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Naujajame Židinyje-Aiduose“, „Šiaurės Atėnuose“. Vasarą knygų leidyba nėra itin aktyvi, tad apžvalga trumpesnė už ankstesniąsias.
Vieną gražią dieną : apsakymai / Indrė Motiejūnaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 81, [1] p.. – (Pirmoji knyga : PK). – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-609-480-320-8
Šiemet Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ konkurse pirmąją vietą prozos kategorijoje laimėjo Indrė Motiejūnaitė. Ji sako nesitikėjusi laimėti: „Nuoširdžiai – nustebau. Laimėti nesitikėjau. Niekada neteko užimti pirmos vietos konkurse (kad ir koks tai būtų konkursas); antrą, vieną iš paskutinių vietų – taip, pirmos – ne“. Rašymą ji mato kaip laisvalaikio pomėgį. Studijavo architektūrą Vilniaus dailės akademijoje, dirba architektų biure.
„Mano istorijų veikėjai – abstraktūs, jie neturi praeities, tėvų, brolių ar seserų, net vardų. Kiekvienas iš jų – eilinis, pilkas žmogus, negabus, nenuovokus, naivus. Jis nesupranta jį supančios aplinkos veikimo dėsnių, nežino „žaidimo“ taisyklių. Susidūręs su oponentu (priešiškai nusiteikusia bendruomene ar organizacija, ar kompanija), jis paklūsta, vykdo nurodymus arba, priešingai, maištauja, priešinasi – bet kokiu atveju pralaimi”, – teigia apsakymų autorė.
Augau teatre : [atsiminimai] / Dovilė Zelčiūtė. – Vilnius : Vaga, 2022. – 238, [1] p. : iliustr., portr. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-5-415-02650-0 (įr.)
„Šiai knygai prireikė drąsos, atsiverti padėjo artimų žmonių palaikymas. O ir suvokimas, kad nuo tos akimirkos, kai išgyvenimai, atsiminimai, patirtis tampa tekstu – eilėraščiu, maža istorija ar novele – tai jau nebe asmeniškas autoriaus „išsipažinimas“, bet literatūros ištarmė. Žinoma, jei tekstas tampa literatūra. Aš to siekiau, norėjosi dalintis savo nepaprastos vaikystės, paauglystės ir jaunystės iliuzorine, o sykiu visiškai unikalia ir man – vienintele – realybe. Ir drauge su ja žengti į kūrybos sceną“, – teigia Dovilė Zelčiūtė, užaugusi teatro žmonių aplinkoje.
Knygos ištrauką rasite čia: https://www.kaunorasytojai.lt/kuryba/dovile-zelciute-is-atsiminimu-knygos-augau-teatre/
Ir čia: https://vaga.blob.core.windows.net/books-preview/augau_teatre_Istrauka.pdf
Interviu su rašytoja: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1793600/zelciaus-ir-juronytes-dukra-apie-vaikyste-aktoriu-seimoje-guledavau-susirietusi-atsalusi-ir-laukdavau-kada-gris-mama
Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės…”