Parengė Diana Norkūnienė
Karo istorikas, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, žurnalistas Vytautas Steponaitis mums labiau žinomas kaip profesionalus bibliografas, bibliofilas, aistringas kolekcionierius, kurio unikali įvairių spaudinių kolekcija yra papildžiusi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondus.
Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas Vytauto Steponaičio rankraščių fondas – F25. Jame – medikės, poetės, prozininkės Agnietės Ambraziejūtės-Steponaitienės 1967 metais rašytų „Mano atsiminimų apie Vytautą Steponaitį“ 4 sąsiuvinyje randame išsamią informaciją apie sutuoktinio kolekciją ir jos perdavimą tuometinei Lietuvos TSR respublikinei bibliotekai: „Respublikinei bibliotekai perdaviau šiuos Vytauto Steponaičio rinkinius: a) Knygų ir periodinių leidinių kolekcija – 8141 vienetai, b) Exlibrisų kolekcija – 738 vien., c) Primicijų ir kitokių paveikslėlių (abrozdėliai) – 2663 vien., d) Žemėlapių ir miestų planų – 136 vnt., e) Rankraščių ir kita nespausdinta medžiaga – 39 vnt., f) Vokiečių okupacinės valdžios įsakai – 250 vnt., g) Liaudies meno drožinių (dievukų) kolekcija – 30 vnt.“ (F25–28).
Gausi ir vertinga V. Steponaičio knygų ir periodinių leidinių kolekcija, kartografiniai dokumentai yra sutvarkyti, jų aprašus randame Nacionalinės bibliotekos elektroniniame kataloge, kai kurių retesnių spaudinių elektronines kopijas – portale epaveldas.
Šiandien norime pristatyti baigiamą tvarkyti V. Steponaičio surinktą vokiečių okupacinės valdžios įsakų kolekciją. Šios kolekcijos dokumentai lietuvių kalba jau buvo aprašyti mūsų bibliotekos specialistų, o aprašai patalpinti Nacionalinės bibliografijos duomenų bazėje. Šiuo metu, tvarkant minėtus dokumentus, įsakai buvo išdėstyti chronologine tvarka, dokumentams pagaminti aplankai iš specialaus nerūgštaus popieriaus, jau aprašyti įsakai buvo suinventorinti, įkainoti, sušifruoti, įsakai kitomis kalbomis buvo aprašyti ir taip pat suinventorinti, įkainoti, sušifruoti.
Trumpai apie kolekciją
Bendras kolekcijos vienetų (antraščių) skaičius – 199, kai kurių dokumentų yra po 2, rečiau po 3–4 egzempliorius. Chronologinės ribos: 1912–1944 m. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro Pirmojo Pasaulinio karo laikų vokiečių okupacinės valdžios 1915–1918 m. įsakai. Pirmajam Pasauliniam karui skirti ir du 1914 m. Rusijos carinės valdžios išleisti įsakai. Taip pat yra išsaugoti okupacinės valdžios leisto periodinio leidinio „Paliepimų laiškas Vokiečių valdžios Lietuvoje“ keli numeriai (1915 m. nr. 1, 2, 3, 5 ir 1916 m. nr. 15). 9 kolekcijos dokumentai nėra siejami su Pirmojo Pasaulinio karo laikotarpiu ir yra išleisti 1912, 1919, 1936,1939, 1941 ir 1944 m.
Vokiečių okupacinės valdžios įsakai – skelbimų ar afišų tipo spausdinti dokumentai (išimtis: vienas įsakas yra multiplikuotas rankraštis). Formatas įvairus nuo 10 x 15 cm (mažiausias) iki 88 x 66 cm (didžiausias). Dažniausiai įsakai buvo skelbiami keliomis kalbomis: vokiečių–lietuvių–lenkų (83 atvejai), vokiečių–lietuvių (52), vokiečių–lietuvių–lenkų–žydų (12), lietuvių (12), vokiečių (8), vokiečių–lietuvių–rusų (5), vokiečių–lenkų (5), vokiečių–lietuvių–rusų–latvių (3), vokiečių–lenkų–rusų–lietuvių, lenkų–lietuvių–rusų (po 2 atvejus), vokiečių–lietuvių–lenkų–rusų, vokiečių–rusų (po 1). Pvz. įsakai vokiečių–lietuvių–lenkų ir vokiečių–lietuvių kalbomis leisti dažniausiai Kauno apygardoje, vokiečių–lietuvių–lenkų–žydų kalbomis tik Vilniuje, o Kudirkos Naumiestyje – išimtinai lietuvių kalba. Tiesa, nelabai taisyklinga.
Įsakai prasidėdavo vienu stambiu šriftu išryškintu žodžiu: Apgarsinimas, Apsakymas, Apskelbimas, Įsakymas, Pagarsinimas, Paliepimas (dažniausiai vartotas), Paskelbimas, Prisakymas, Policijos paliepimas, Skelbimas. Yra pavartoti ir mums mažiau įprasti žodžiai: Padavadyjimas ir Pastanawijimas.
Įsakų leidimo vietos: Kaunas, Vilnius, Kudirkos Naumiestis (įsakuose vartotas Wladislawowo pavadinimas), Tilžė, Panevėžys, rečiau: Biržai, Kruonis, Suvalkai, Šiauliai, Širvintos, Vilijampolė.
Ne visi skelbimai turi spaustuvių nuorodas, bet pagal esančias spaustuvių žymas galime tvirtinti, kad vokiečių karinės administracijos įsakus dažniausiai spausdino: „Dabartis“ Kaune, E. Jagomasto spaustuvė „Lituania“, Otto v. Mauderodės ir Edwardo Pawlowskio spaustuvės Tilžėje, Jozefo Zawadzkio spaustuvė Vilniuje.
Įsakų iniciatoriumi ar leidėju buvo vokiečių karo administracija ir jos atstovai gubernijose, apskrityse, miestuose: vokiečių vyriausio Rytų fronto kariuomenės vado administracija, Vokiečių komendantūra, Gubernijos valdyba, Apskričio viršininkas, komendantas ar „komandieras“, Karo arba kariškas policmeisteris, vokiečių kariuomenės geležinkelių valdyba ir pan. Labai dažnu atveju leidėju nurodoma vyriausioji buveinė – taip vadinama Hauptquartier Ost – įsakuose lietuviškai užrašoma kaip „viriausia“ arba „viršiausia kvatiera“, kartais tiesiog „vyriausias štabas“. Po šiais dokumentais paprastai nurodomas ir įsaką pasirašęs asmuo: generolas–feldmaršalas Paul von Hindenburg – vyriausiasis Rytų armijos vadas. Kartais P. von Hindenburgą „pavaduodavo“ Ernst von Eisenhart. Kaune išleistus įsakus pasirašydavo gubernatorius F. W. E. Koch von Hernhaussen, burmistras dr. Pusch, Tilžėje – F.J. von Isenburg–Birstein, generolas leitenantas ir inspektorius N. Von Harbou, Kudirkos Naumiestyje – pavieto viršininkas von Roëll, Panevėžyje – apskrities viršininkas Schön, Šiauliuose – generolas Fritz Wilhelm von Below, Suvalkuose – von Haugwitz.
Apskelbimų ir paliepimų turinys pats įvairiausias nuo Grigališkojo kalendoriaus įvedimo iki krašto ekonominio reguliavimo: monopolių steigimo, muitų ir kainų nustatymo, prekybos reglamentavimo, nuo derliaus, arklių, gyvulių ir daugybės kito turto nusavinimo iki susirinkimų ir sąjungų uždraudimo, judėjimo laisvės varžymo bei komendanto valandos įvedimo, nuo šnipų, nusikaltėlių, rusų kareivių paieškos iki medžioklės ir žvejybos draudimų, ligų plitimo prevencijos, atliekų tvarkymo ar kiemų valymo prievolių įvedimo ir net mėsos valgių vartojimo sumažinimo. Bet tai atskira ir labai plati tema, kuriai išdėstyti gali prireikti išsamesnio straipsnio, o gal ir straipsnių ciklo. Paliekame tai ateities tyrinėjimams.
Artimiausiu metu jau sutvarkyti V. Steponaičio surinkti vokiečių okupacinės valdžios įsakai bus skaitmeninami ir talpinami portale epaveldas.