Clara Muñoz
Esu Clara Muñoz iš Argentinos. Mano proseneliai 1920 metais į Argentiną atvyko iš Šiaulių. Programa „Bring Together Lithuania“ pagaliau leido aplankyti savo protėvių šalį. Kazickų šeimos fondo programa siekia suteikti lietuvių diasporai visame pasaulyje galimybę atkurti ryšį su Lietuva, ją pažinti ir dirbti pasirinktoje profesinėje srityje.
Esu bibliotekininkė, šiuo metu studijuoju bibliotekininkystės ir informacijos mokslus bakalauro programoje. Kai teikiau paraišką dalyvauti programoje „Bring Together Lithuania“, specialiai paprašiau, kad mano stažuotė vyktų Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Darbas šioje įstaigoje buvo mano svajonės išsipildymas.
Stažuotės metu dirbau Dokumentinio paveldo tyrimų departamente. Departamentui priklausiančio Valstybingumo centro vadovė suformulavo tyrimų užduotis, susijusias su ispanų kalba parašytais tekstais apie „Sąjūdį“, 1990 metų kovo 11 dienos nepriklausomybės deklaraciją ir 1991 metų sausio įvykius. Judaikos tyrimų centrui Argentinos spaudoje ieškojau užuominų apie žydų migraciją ir jos ryšį su kultūrinėmis institucijomis, tokiomis kaip YIVO, kuri veikė tiek Vilniuje, tiek Buenos Airėse. Taip pat bendradarbiavau su to paties departamento Lituanistikos skyriumi, dirbdama su ispanų kalba leidžiamais leidiniais, kuriuose minima Lietuva, jos istorija, kultūra ir mokslas.
Patirtis bibliotekoje mane nustebino daugeliu atžvilgių. Biblioteka yra moderni ir prieinama: skaityklos, kūrybinės erdvės, pavyzdžiui, „Kurk sau“ erdvė, garso įrašų kambarys, nemokami kompiuteriai (kurie mane išgelbėjo, kai mano kompiuteris sugedo vos man atvykus!) ir labai aktyvi kultūrinė programa. Man teko garbė dalyvauti pokalbyje apie demokratiją, kuriame dalyvavo pirmasis Lietuvos valstybės vadovas po 1990 metų nepriklausomybės paskelbimo. Būdama renginyje jutau, kad susidūriau su gyva istorija, apie kurią tiek daug skaičiau atvykusi.
Tačiau didžiausią įspūdį man paliko čia sutikti žmonės. Jų šiluma ir dosnumas viršijo visus mano lūkesčius – tiek asmeninius, tiek profesinius. Ypač noriu padėkoti Daliai už šiltą priėmimą ir trumpus pokalbius; Ilonai už tai, kad pasidalino žiniomis apie šalies istoriją, įtraukė į skyriaus pokalbius anglų kalba ir kantriai atsakė į visus mano klausimus; Dovydui už rekomendacijas ir patarimus apie Lietuvą; Larai už jos šilumą ir linksmumą. Taip pat esu labai dėkinga savo kambario kolegėms: Anastasijai, kuri greitai tapo mano drauge ir padėjo man geriau suprasti Lietuvos kultūrą (ir atrasti, kiek daug turime bendro su Argentina), ir Ignei, kitai brangiai draugei, kurios kitoks požiūris dar labiau mane praturtino.
Aš daug sužinojau apie žydų bendruomenes Argentinoje ir Lietuvos istoriją – ne tik apie kovą už nepriklausomybę, bet ir apie vieną iš sunkiausių jos laikotarpių – lietuvių kalbos draudimą. Žaviuosi, kaip lietuviai sugebėjo išsaugoti savo tapatybę. Mane taip pat sudomino lietuvių mitologija ir pagoniškas paveldas, kurie tebegyvuoja giliai įsišaknijusioje pagarboje gamtai, kuri čia yra labai stipri. Visa tai atradau dėl laiko, praleisto bibliotekoje, ir kasdienių pokalbių su lietuviais kolegomis ir draugais.
Atvykimas į Lietuvą buvo lūžis mano gyvenime, o galimybė dirbti Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje šią mano patirtį pavertė ypatinga. Esu labai laiminga ir dėkinga už tai.
Dėkoju Lietuvos nacionalinės bibliotekos komandai už tai, kad mane priėmė, rėmė ir leido pajusti, kad esu šios nuostabios vietos dalis. Išvykstu ne tik su žiniomis, bet ir su draugystėmis, teigiamomis emocijomis ir dalele Lietuvos savo širdyje.