Adrija TAMOŠAITYTĖ (15 m.): Kotrynos Zylės knygos „Sukeistas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

11–15 metų jaunimo kategorija


Autorės knygų lentyna

Brangusis Gedai,

Jau trečią dieną esu mirusi. Negaliu suvokti, kodėl man nutiko tokie keisti dalykai. Tūkstančio balandžių stuksenimas į langą, mane miesto centre apspitusi ožkų banda, nesibaigianti sniego audra ir dabartinė būsena, kai vaikštau tarsi vėlė tarp dviejų pasaulių. Mirusiųjų pasaulio, kur ilsisi močiutė, kur amžinai žydi gėlės ir žaižaruoja lapai, ir gyvųjų pasaulio, kur slankioju Vilniaus gatvėmis ir jaučiu neapčiuopiamą ilgesį gyvenimui, kurio taip niekada ir nenugyvensiu. Ranka dar vis instinktyviai rašo esamuoju laiku. Viskas liko praeityje. Likau ir aš. Visas pasaulis toliau suksis be manęs. Taip vyksta dalykai.

Šešiolikmetės nemiršta, ypač tokios paprastos kaip aš.

Grakščios laumės, perregimos sielos, balkšvi veidai tapo mano kasdienybe. Ar taip ir atrodys mano amžinybė?

Kažkas čia ne taip, pati žinau. Motutė negali keliauti tarp dviejų pasaulių. Niekas taip nesugeba, tik aš. Tai – tikrai ne pabaiga. Tik reikia išsiaiškinti, kokia susiklostė tvarka…

Pasiilgau,

Tavo Gabė.


Mieloji Gabe,

Ką daryti sužinojus, kad esi laumės vaikas? Kad esi sukeistas? Visą gyvenimą buvau kažkas ir net to nežinojau…

Po tavo mirties mano pasaulis tik ir čiuožia stačiu šlaitu žemyn: sužinau, kad baba Jadzė – ragana, pradedu matyti laumes, tuomet atskleidžiamas mano tikrasis identitetas, o Valentino dienos proga gaunu tikrą gyvūno širdį. Skaudu: tėvai net nenuvokia, kad po jų stogu ištisus šešiolika metų gyvena svetimas. O ar aš – žmogus? Kas aš esu?

Kaip man dabar gyventi? Ką daryti su visu šiuo žinojimu? Gal man iš tikrųjų pasimaišė protas?

Anksčiau atrodę svarbūs klausimai, dabar – mažmožiai palyginus su tuo, ką turiu išgyventi. Atrodo, lyg pats pasaulis pūpsotų man ant pečių ir spaustų prie žemės.

Nebeatskiriu tikrovės nuo savo vaizduotės vaisių, dienos plakasi į vieną tirštą masę. Mano gyvenimas – puikus siužetas filmui arba kaip tik tiesus bilietas į psichiatrinę…

Įdomu, tu mane stebi? Išvis, kur dabar esi?

Linkėjimai, pasiilgau,

Tavo Gedas.


Anotuojama knyga: Kotryna Zylė, „Sukeistas“, Vilnius: Aukso žuvys, 2019.

Kalba neredaguota.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.