Gruodžio 11 d. LR Seime įvyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“ baigiamasis renginys, kuriame jo globėja Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė kartu su projekte dalyvavusiais Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleiviais kalbėjosi apie emigracijos istorinius ir šiuolaikinius procesus. Šiuo pirmą kartą Lietuvoje vykdomu projektu buvo siekiama ne tik išplėsti ir pagilinti mokinių sampratą apie emigraciją kaip istorinį reiškinį, bet ir pristatyti gerąją patirtį, kai iš emigracijos grįžę jauni žmonės sėkmingai integravosi į šalies visuomenę ir užsienyje įgytas žinias sėkmingai pritaikė Lietuvoje. Parlamento vadovė padėkos raštais apdovanojo aktyviausiai projekte „Edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ dalyvavusius mokinius ir išreiškė viltį, kad šis projektas tęsis, įtraukdamas kitų Lietuvos mokyklų bendruomenes.
Baigiamajame ciklo renginyje rezultatus apibendrino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Lituanikos skyriaus ir projekto vadovė Jolanta Budriūnienė, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna. Moksleivių debatus, ar verta sunerimti dėl emigracijos, vedė NVO „Global Lithuanian Leaders“ atstovas Mykolas Lepeška. Jų metu Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai pristatė savo pozicijas, paremtas surinktomis ir apibendrintomis Ukmergės rajono gyventojų istorijomis apie emigraciją. Gimnazistų surinkta informacija bus išsaugota: taps Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito bibliotekos Kraštotyros dokumentų fondo dalimi, ją apibendrins sociologė doc. dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė iš VDU Lietuvių išeivijos instituto.
Renginio organizatoriai pastebi, kad emigracijos, kaip vientiso istorinio reiškinio, samprata yra svarbi pilietinio ugdymo proceso dalis, aptariama Lietuvos pažangos strategijoje, pilietiškumo skatinimo krypčių įgyvendinime. Vis dėlto, remiantis bibliotekos Lituanikos skyriaus tyrėjų atlikta šalies švietimo sistemos moksleivių pagrindinio ir vidurinio ugdymo dokumentų, istorijos ir gimtosios kalbos vadovėlių analize, paaiškėjo, jog šiai temai nėra skiriama pakankamai dėmesio, o kadangi nėra bendros emigracijos reiškinio sampratos, labai sunku suvokti ir tinkamai įvertinti šiandienius jos procesus.
Daugiau nuotraukų>>
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.977103639029316.1073741829.936151873124493&type=3