Kovo 8 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo gausus projekte „Pokalbiai apie emigraciją 2“ dalyvaujančių gimnazistų būrys. „Pokalbiai apie emigraciją 2“ – tai Nacionalinės bibliotekos edukacinių renginių ciklas, kuriuo siekiama plėsti mokinių žinias apie emigraciją, taip prisidedant prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, tautinės savivokos puoselėjimo.
Renginys prasidėjo nuo projekte dalyvaujančių gimnazistų susitikimo su istoriku prof. habil. dr. Egidijumi Aleksandravičiumi: kaip jam būdinga, profesorius laisvai, neformaliai bendravo su auditorija, primindamas pasaulio lietuvių vaidmenį Lietuvos istorijoje, siūlydamas patyrinėti savo giminės medį, svarstydamas apie dabartinės emigracijos bangos priežastis – jis atkreipė klausytojų dėmesį į pasaulinį tyrimą, kuris parodė, jog Lietuvos visuomenė išsiskiria kaip itin neempatiška.
Antrojoje renginio dalyje moksleiviai buvo suskirstyti į penkias komandas, kurios pasklido po Nacionalinę biblioteką ir skirtingose erdvėse su rengėjų pasikviestais svečiais kalbėjosi penkiomis temomis. Pirmoji komanda drauge su viešnia Aušra Kukelkaite, viena iš iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį” vystytojų, ieškojo atsakymo į klausimą „Būti lietuviu – šlovė ar gėda?“. Išryškėjo, kad moksleiviai didžiuojasi istorija, kalba, tradicijomis, o gėda laiko netoleranciją, pasyvumą ir politiką. Antroji komanda pasigilino į emigracijos grėsmes: su jomis supažindino Kristina Mišinienė, vadovaujanti Lietuvos Carito programai „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, kurioje daug dėmesio skiriama ir šių nusikaltimų prevencijai. Trečioji komanda aptarė mobilumą kaip gyvenimo būdą: su ja bendravo Giedrė Kiesutė, kuri ilgą laiką dirbo šiuolaikinio meno srityje Londone, vadovavo galerijai ir daug keliavo, o dabar Lietuvoje plėtoja šeimos verslą bei savanoriauja – priklauso Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Ką reiškė būti lietuviu už Geležinės uždangos, gimnazistams papasakojo JAV užaugusi, dabar tarp Havajų ir Lietuvos gyvenanti Elena Bradūnaitė-Aglinskienė – ji yra poeto Kazio Bradūno dukra. Apie pilietiškumą šiandienos Lietuvoje su gimnazistais kalbėjosi Luka Lesauskaitė: istoriją studijuojanti mergina yra viena iš pilietinės iniciatyvos „Aš už Lietuvą“ iniciatorių, ji įsitraukusi ir į jaunų žmonių pilietiškumą ugdyti siekiantį projektą „Praeities stiprybė – dabarčiai“. Renginio pabaigoje, vėl susirinkę kartu, moksleiviai vieni kitiems pristatė savo išvadas.
Po gimnazistų viešnagės Nacionalinėje bibliotekoje projektas persiris į antrąją pusę. „Pokalbiai apie emigraciją 2“ apima penkias Utenos apskrities gimnazijas: Zarasų „Ąžuolo“, Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dainiškio. Kiekvienoje iš gimnazijų 20 moksleivių grupės klausėsi VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažino su sakytinės istorijos metodu, drauge sudarinėjo klausimyną, mokėsi, kaip atlikti interviu, kaip gautą medžiagą parengti ir apibendrinti. Kiekvienas projekto dalyvis turės parengti po du interviu su emigravusiais tautiečiais. Ši sakytinės istorijos medžiaga, projektui pasibaigus, bus atiduota saugoti į Molėtų, Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Utenos viešąsias bibliotekas. „Pokalbių apie emigraciją 2“ pabaigoje moksleivių laukia debatai – gegužės mėnesį vyksiantis baigiamasis projekto renginys. Jiems gimnazistus parengti sutiko VšĮ „Globalios Lietuvos lyderiai“.