Iki gruodžio 31 d. (bibliotekos darbo valandomis)
Valstybingumo erdvė, II a.
Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“
Netrukus minėsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įkūrimo 100-ąsias metines.
Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais: po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.
Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“ skirta bibliotekos vedėjams ir direktoriams. Ekspozicijoje pateikti autentiški dokumentai iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Periodikos ir Bendrųjų fondų, iš bibliotekoje saugomų knygų kolekcijų, bylos iš bibliotekos archyvo, renginių nuotraukos, surinktos ir išsaugotos buvusių ir esamų bibliotekos darbuotojų. Filmuotą medžiagą – pokalbius su bibliotekos direktoriais Vytautu Gudaičiu ir prof. dr. Renaldu Gudausku – parengė Vilija Baublytė.
Gruodžio 3 d. 17.30 val.
Valstybingumo erdvė, II a.
Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“
Šiais metais lietuvių literatūros lauke pasirodė daugybė naujų knygų. Skaitytojai gali rinktis iš iki šiol neregėtos autorių, žanrų, stilių ir literatūros krypčių įvairovės. Nepaisant gausos, kasmet išryškėja vis kitokios skaitytojų pasirinkimų tendencijos, lemiamos teksto meistriškumo, temos aktualumo, siužeto paveikumo ir daugybės kitų tiek individualiomis nuomonėmis, tiek literatūros kritikos terminais pagrįstų vertinimų. Diskusijoje apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir rašytojus bus svarstoma, koks literatūros pulsas buvo 2019 metais, kokias knygas skaitė profesionalūs skaitytojai ir mėgėjai, kurios knygos pateko ar nepateko į „Metų knygos rinkimus“.
Diskusijos dalyviai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Diskusijos moderatorė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.
Gruodžio 5 d. 18.00 val.
Valstybingumo erdvė, II a.
Renginys žvalgybos pradininkui Mikalojui Lipčiui atminti
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas kviečia prisiminti legendinę asmenybę – Lietuvos žvalgybos pradininką ir vadovą Mikalojų Lipčių (1894–1942). Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks jo 125-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Visuomenei bus atskleisti M. Lipčiaus vadovavimo specialiajai tarnybai 1919–1923 metais užkulisiai, asmeninės aplinkos ir gyvenimo detalės. Renginyje dalyvaus M. Lipčiaus anūkas, garsus violončelininkas Saulius Lipčius. Jis pasidalys prisiminimais apie šią istorinę asmenybę. Taip pat bus rodomos nuotraukos ir vaizdo įrašai iš asmeninio S. Lipčiaus archyvo.
Vakaro metu apie to meto žvalgybos organizavimo ir veikimo principus papasakos istorikas ir publicistas, knygos apie Lietuvos žvalgybą autorius Severinas Vaitiekus.
Gruodžio 9 d. 18.00 val.
Valstybingumo erdvė, II a.
Filmo „Pirmininko diplomatija. Atkurtosios Lietuvos kelias“ ir prof. V. Landsbergio knygos „Lietuvos taika Šveicarijoje“ pristatymas
Dokumentiniame filme naudojama gausi archyvinė medžiaga iš prof. V. Landsbergio vizitų į užsienio šalis ir tarptautinių organizacijų būstines, susitikimų su žurnalistais, Lietuvos, JAV, Lenkijos ir kitų šalių televizijos kanalų medžiaga, kalbų vaizdo įrašai. Filme atskleidžiama aktyvi ir sėkminga prof. V. Landsbergio diplomatinė veikla sunkiausiu naujai atkurtos Lietuvos valstybės gyvavimo metu.
Knygoje „Lietuvos taika Šveicarijoje“ prof. Vytautas Landsbergis žvilgsnį nukreipia į 1990 metų rugpjūtį vykusią tradicinę Europos lietuviškųjų studijų savaitę (ELSS). Pateikiamas 1990 m. liepos pabaigoje dienraštyje „Respublika“ publikuotas inteligentų kreipimasis, kuriame kritikuojama Aukščiausios Tarybos (AT) vadovybė ir skatinama greičiau pradėti derybas su Tarybų Sąjunga, kreipimuisi nepritarusiųjų ir AT prezidiumo atsakas, prof. V. Landsbergio pranešimas ELSS, išsamiai nušviečiantis tuometinę Lietuvos padėtį, Lietuvos Respublikos ir lietuvių išeivijos atstovų kreipimasis į pasaulio tautas ir valstybes, kiti su ELSS ir laikotarpio politinėmis aktualijomis susiję dokumentai, straipsniai žiniasklaidoje.
Filmo ir knygos pristatyme dalyvaus prof. V. Landsbergis, doc. Kęstutis Girnius (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) ir ambasadorius Mečys Laurinkus. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.
Gruodžio 11 d. 18.00 val.
Renginių erdvė, III a.
„Metų knygos rinkimai“: susitikimas su prozos suaugusiesiems autoriais
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiami susitikimai su „Metų knygos rinkimuose“ nominuotais autoriais. Šį kartą kviečiame nevaržomai, atvirai ir nuoširdžiai bendrauti su prozos suaugusiesiems autoriais: Marijumi Gailiumi, Virginija Kulvinskaite, Vidu Morkūnu, Daina Opolskaite ir Jurga Tumasonyte. Renginį ves literatūros kritikė dr. N. Butnoriūtė.
Šiemet geriausią metų prozos suaugusiesiems knygą skaitytojai renka iš šio penketuko:
Marijus Gailius, „Oro“;
Virginija Kulvinskaitė, „Kai aš buvau malalietka“;
Vidas Morkūnas, „Pakeleivingų stotys“;
Daina Opolskaitė, „Dienų piramidės“;
Jurga Tumasonytė, „Undinės“.
Gruodžio 12 d. 18.00 val.
Valstybingumo erdvė, II a.
Adomo Mickevičiaus knygos „Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos“ pristatymas
Adomo Mickevičiaus veikalo „Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos“ pirmasis leidimas, išėjęs 1832 m. gruodį Paryžiuje, kuris kartu buvo ir poema, ir politinis tekstas, atrodė kaip maldaknygė be autoriaus pavardės. Lietuviško leidimo poreikį galima grįsti tiek „Knygų“ turinio aktualumu tautinės savivokos, laisvo ir atsakingo už visuomenę žmogaus saviugdos aspektu, tiek veikale regimu impulsu pozityviai lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių plėtotei. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks 2019 m. „Flavijos“ leidyklos lietuvių kalba išleistos knygos pristatymas.
Žilvino Norkūno į lietuvių kalbą išverstos knygos pabaigos žodyje istorikas Rimantas Miknys rašo: „Mickevičius, atsivežęs tekstu fiksuotą evangelišką mintijimą apie lenkų tautos santykį su laisvės idėja, tapo pagrindine figūra emigrantų bendruomenei (ir ne tik Paryžiaus, bet ir kitų emigrantų kolonijų Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir t. t.)…“ Mickevičiaus biografas Jacekas Łukasiewiczius pastebi, kad „Knygos“ iš karto sulaukė emigrantų dėmesio ir tapo dažniausiai verčiamu, plačiausiai žinomu Mickevičiaus kūriniu, jos buvo išverstos į vokiečių ir prancūzų kalbas.
Knygos pristatyme dalyvaus rašytojas Tomas Venclova, istorikas Rimantas Miknys, rašytojas, istorikas Algimantas Bučys, knygos vertėjas Žilvinas Norkūnas. Renginį moderuos Arūnas Brazauskas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas.
Gruodžio 16 d. 18.00 val.
Konferencijų salė, V a.
Knygos Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. II tomas. 1976–1983“ pristatymas
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks knygos Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. II tomas. 1976–1983“ pristatymas, kurį kartu su Nacionaline biblioteka organizuoja Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
J. Baltušio literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę, dėl to jis buvo daugiausia ir giriamas, ir skaitytojų labai mėgstamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai ištirpsta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietiniais laikais, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.
Antrasis dienoraščių tomas apima 1976–1983 m. Sklaidant J. Baltušio kasdienybės užrašų lapus, atsiveria ne tik jo asmeninio gyvenimo kaleidoskopas ar individualios veiklos literatūros ir kultūros lauke pastangos: rašytojo dienoraščius galima ir verta skaityti kaip plačią kultūros, literatūros įvykių panoramą Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Kūrėjų portretai, partinės nomenklatūros veikėjų štrichai, jų apibūdinimai, surašyti per J. Baltušio regėjimo prizmę, sudaro labai įdomią paveikslų galeriją. Plačiausia prasme J. Baltušio dienoraščius galima matyti ir kaip įvairialypį visos sovietinės epochos veidrodį.
Renginyje dalyvaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, literatūros kritikas Petras Bražėnas, renginio vedėjas – literatūros kritikas Valentinas Sventickas.
Gruodžio 19 d. 17.30 val.
Valstybingumo erdvė, II a.
Paskaita „Prekių sauga ir kokybė: ką turi žinoti kiekvienas vartotojas?“
Nuo šių metų spalio mėnesio Mykolo Romerio teisės mokykla ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradėjo unikalų projektą „Teisė kiekvienam“, kurio metu visuomenė supažindinama su aktualiausiais teisiniais klausimais ir galės nemokamai pasikonsultuoti su įvairių sričių teisininkais dėl individualių teisinių problemų. Kviečiame visus norinčius kiekvieną mėnesį dalyvauti teisinėse paskaitose aktualiomis temomis.
Gruodžio 19 d. trečiąją ciklo paskaitą „Prekių sauga ir kokybė: ką turi žinoti kiekvienas vartotojas?“ skaitys doc. dr. Lina Novikovienė. Vartotojo teisė į tinkamą prekių kokybę – viena kertinių vartotojo teisių. Tačiau ar visada ši teisė tinkamai užtikrinama? Ar visada įsigytas daiktas tenkina Tavo lūkescius? Įsigijai, o gal gavai dovanų daiktą, kuris pasirodo esantis netinkamos kokybės, nesaugus, o gal tiesiog Tau nepatinka? Ateik ir sužinok ką tokiais atvejais daryti. Būk atidus vartotojas !
Po kiekvienos paskaitos bibliotekoje vyks teisinės konsultacijos. Interesantus konsultuos patyrę administracinės, civilinės, baudžiamosios, darbo, vartotojų ir kitų teisės sričių praktikai ir advokatai, o prie jų jungsis ir studentai. Kompleksiniai klausimai bus registruojami ir sprendimų bus ieškoma papildomose konsultacijose.