Parodai „Išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990-ųjų“ besirengiant: filatelistų draugija „Lietuva“ ir jos žurnalas

Tekstas perengtas pagal draugijos „Lietuva“ prezidento ir žurnalo redaktoriaus dr. Audriaus Brazdeikio atsakymus į parodos autorių klausimus.


Filatelistų draugija „LIETUVA“ buvo įkurta 1946 m. spalio 20 d. Čikagoje, JAV. Jos steigėjas,  žurnalistinio darbo patirties turėjęs Ignas Sakalas, laikėsi nuomonės, kad draugijos pagrindinis ramstis ir jos narių tarpusavio susižinojimo priemonė yra reguliariai išeinantis leidinys. Tai nuomonei pritarė pirmoji draugijos valdyba. Pirmas žurnalo numeris pasirodė 1946 m. gruodį

Pirmasis leidinio redaktorius buvo Benediktas S. Jurėnas. Po metų redaktore tapo Ieva Lukošiūtė. Vėliau redaktoriai keitėsi kas kelerius metus. Atskirai paminėjimo verti šie (jie redaktoriais buvo ilgiausiai arba išleido daugiausiai numerių):  Eugenijus Petrauskas, Liudas Kairys, Juozas Žygas, Edmundas Jasiūnas, Jonas Variakojis ir dabartinis redaktorius Audrius Brazdeikis. Kiti redaktoriai ir žurnalo darbuotojai buvo: Ignas Sakalas, Juozas Liubinskas, Sr., Viktoras Lesniauskas, Antanas Beleška, Jonas Adomėnas, Kazys Meškonis, Jonas Krutulis, Kazys Rožanskas, Liudas Volodka, Juozas Žadeikis ir Aleksandras Zakas.

Iš pradžių žurnale rašyta apie kontaktus su vietiniais lietuviais filatelistais, apie draugijos veiklą ateityje ir Lietuvos pašto ženklų katalogo išleidimą. Temos keitėsi. Įsivažiavo bendradarbiavimas su kitomis lietuvių filatelistų organizacijomis, filatelijos parodų organizavimas, pastangos visapusiškai atspindėti filatelijos sritis žurnale, pritraukti daugiau narių į draugiją. Tada, dar Šaltojo karo metais, daug pastangų įdėta stengiantis sukaupti tarpukario Lietuvos ir Klaipėdos pašto ženklų pilnus rinkinius kad, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šis rinkinys būtų įteiktas Lietuvos institucijai (tai įvyko 1999 metais; rinkinys buvo iškilmingai įteiktas Lietuvos Nacionaliniam muziejui Vilniuje).


Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo  laikotarpis žurnale buvo plačiai aprašytas ir iliustruotas. 1990 metų leidinio viršelyje rastume  Vytauto Landsbergio portretą ir žiupsnį atkurtos Lietuvos pašto ženklų. Leidinio puslapiuose publikuoti straipsniai apie šiuos pašto ženklus ir apie atkurtą Lietuvą. Tuo metu žurnalas jau pradėjo gauti straipsnių iš Lietuvos. Taip ir įvairios – įvairios filatelines medžiagos, iki tol menkai žinotos. Šiuo metu vienas iš prioritetų yra narių skatinimas atlikti Lietuvos pašto ženklų tyrimus-studijas, kad būtų nustatyta  nežinomų ar iki galo neišnagrinėtų radinių ir pašto istorijos įvykių.

Filatelijos populiarumas iš lėto mažėja proporcingai su pasaulinės filatelijos paklausa, o ji yra sumažėjus apie 30 % nuo maksimalios apie 1990 metus.  Žurnalo prenumerata ilgus metus atsieidavo 10 USD už metus. Prieš maždaug 15 metų pakelta iki 20 USD, o užjūrio nariams – 25 USD už vienerius metus. Draugijos nariams ir bibliotekoms Lietuvoje žurnalas platinamas nemokamai.

Pasak dr. A. Brazdeikio, buvo atlikta neoficiali narių apklausa, kuri parodė, kad didžioji dalis yra už spausdintą žurnalą. Tačiau elektroninė leidyba draugijai nebūtų problema. Keliems nariams ir bibliotekoms pageidaujant, draugijos žurnalą siunčiamas ir skaitmeniniu formatu (PDF). Taip pat nemažai tiriamosios medžiagos yra talpiname internete, draugijos svetainėje:  http://lithuanianphilately.com.

Anot A. Brazdeikio, ankstesnės ir naujosios išeivijos santykis leidinio gyvenime galėtų būti geresnis. Nedaug naujosios išeivijos lietuvių prisideda prie  draugijos veiklos ir žurnalo leidimo. Pats A. Brazdeikis čia yra svarbi išimtis. Dabar draugijos nariai pasklidę po visą pasaulį (jų yra net 11-oje šalių), nemaža dalis JAV gyvenančių draugijos narių yra nelietuviai, kurie prisijungė prie draugijos per pastaruosius 10 metų.