Autorius: LS

Su gimtadieniu, Rio!

Rio De Janeiro1565 m. kovo 1 d. portugalai įkūrė São Sebastião do Rio de Janeiro gyvenvietę. Rio de Žaneiras – antrasis pagal dydį Brazilijos miestas (6,02 mln. gyventojų, 2007 m.). Iki 1960 m. balandžio 21 d. jis buvo Brazilijos sostinė. Miestas žinomas savo paplūdimiais ir vienu seniausių Tižukos (Tijuca) nacionalinių parkų – jis laikomas didžiausiu urbanizuotoje teritorijoje esančiu pasaulio mišku – užima 33 km² plotą. Be abejonės, Rio de Žaneiras garsėja garsiausiu pasaulio karnavalu – jis rengiamas nuo 1641 m., trunka keturias dienas ir kasmet sutraukia apie milijoną žiūrovų. Miestą puošia milžiniška 38 metrų aukščio Kristaus skulptūra (Cristo Redentor; dizaino autorius Heitor da Silva Costa, skulptorius Paul Landowski), pastatyta 1931 m. ant Corcovado kalvos.

Mums Rio de Žaneiras – tai ir dar vienas pasaulio taškas, kuriame gyvena lietuviai. Šaltiniuose minimos pirmosios lietuvių šeimos, atvykusios 1892 m. Rio de Žaneiro lietuvių bendruomenė niekada nebuvo tokia gausi, kaip Sao Paulo, bet 1951 m. buvo priskaičiuojama 800 šeimų. Nors ir negausi, bendruomenė aktyviai reiškėsi Lietuvių sąjungos Brazilijoje, įkurtos 1931 m., veikloje. Kūrė ir savo draugijas: „Vilnis“, „Dainava“, „Ateitis“. Bendruomenė leido knygas, rengė radio laidas, parodas. Kūrybinga buvo ir lietuviškos parapijos veikla.

Besidomintiems daugiau informacijos Lituanikos fonde saugomuose leidiniuose:  Toliau skaityti „Su gimtadieniu, Rio!”

Knygų mugės dienoraštis. Paskutinioji dalis

Day of ShameKnygų mugės šeštadienio rytas visai nebuvo panašus į tingų beprasidedantį savaitgalį. Jau 11 val. leidyklos „Versus aureus“ ir VDU Lietuvių išeivijos instituto surengtoje diskusijoje buvo kviečiama kalbėti tema „Ar diasporos praeitis atskleidžia dabarties diasporos lemtį?“. Kalbėjusieji – literatūrologė prof. dr. Dalia Kuizinienė, menotyrininkė prof. dr. Rasa Žukienė, žurnalistas, filosofas dr. Mykolas Drunga, sociologė dr. Daiva Kuzmickaitė, moderuojami instituto vadovo prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus siekė pristatyti ir įvertinti XX a. antrosios pusės lietuvių išeivių sukurto intelektinio kapitalo dydį ir jo integralumą atskirų šios dienos Lietuvos mokslo šakų tyrimų kontekste.

12 val. leidykla „Obuolys“ pristatė viešnią iš JAV Ellen Cassedy , kurios knygos „We are here: memories of the Lithuanian Holocaust“ lietuviškas vertimas „Mes esame čia. Atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje“, ką tik publikuotas mūsų šalyje sulaukė nemažai diskusijų ir įvairių nuomonių bei vertinimų.  Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Paskutinioji dalis”

Knygų mugės dienoraštis. Trečia dalis

Antanas ŠileikaMums pagrindinis penktadienio renginys ir labai Lietuvoje lauktas svečias be abejo buvo lietuvių kilmės Kanados autorius Antanas Šileika, pristatęs naująjį, didelio populiarumo savo šalyje sulaukusį ir daugybe recenzijų įvertintą romaną „Underground“, kurio lietuvišką vertimą „Pogrindis“ parengė ir publikavo leidykla „Versus aureus“.

Šis romanas, kaip ir prieš porą metų JAV išleistas bei didelio populiarumo pasaulyje jau spėjęs sulaukti ir net į 24 kalbas išverstas R. Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ liudija akivaizdų pastarųjų metų Lietuvos pokario tematikos populiarumą vakariečių skaitytojų tarpe. Apie šio pakankamai naujo reiškinio priežastis bei romano siužetinės linijos vingius diskutavo romano autorius A. Šileika, filosofas Leonidas Donskis bei literatūrologė prof. dr. Dalia Kuizinienė.

O kad romano tematika artima ir Lietuvos skaitytojui, priminė ir pilnutėlė nepaprastai įspūdingo pokalbio susirinkusių paklausyti mugės lankytojų salė…

Beje, mūsų skyriui gera žinia yra ir ta, kad autorius pažadėjo iki šiol bibliotekoje neturėtą leidinį atsiųsti vos tik grįš į Kanadą… Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Trečia dalis”

Knygų mugės dienoraštis. Antra dalis

DžiunglėsVasario 21-ąją mugės dalyviams pristatytas naujausias 1906 m. amerikiečių rašytojo Uptono Sinclairio romano „Džiunglės“ vertimas, kurį parengė ir publikavo leidykla „Aukso žuvys“, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Pirmosios lietuvių emigracijos bangos į JAV siužetu paremtas romanas, tapęs klasikos kūriniu, yra susilaukęs ne vieno leidimo ir vertimų į daugelį užsienio kalbų. Iki pasirodant šiam romano lietuviškajam vertimui, skaitytojas galėjo rinktis 1948 m. tuometinės Kauno valstybinės grožinės literatūros leidyklos publikuotą knygos versiją. Tačiau, pasak vertėjos R. Drazdauskienės, „kas 30 metų naujai užaugusiai generacijai reikia savojo klasikos veikalo vertimo“, todėl tikėtina, jog šį, ypatingai lietuvių emigracija išskiriantį dešimtmetį, romanas „Džiunglės“ bus populiarus ir skaitomas ne tik Lietuvoje, bet ir diasporoje.

Knygos pristatyme prisiminimais apie kadaise lankytas, tiesa, tuo metu jau nebeveikusias, tačiau iškalbingai praėjusio laiko istoriją menančias Čikagos skerdyklų vietas, tapusias daugelio XIX a. pab – XX a. pradžios lietuvių emigrantų darbo vieta, dalinosi renginio svečias – poetas Tomas Venclova, taip pat pateikęs ir savo apmąstymus emigracijos sampratos ir reikiamybės tema.  Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Antra dalis”

Knygų mugės dienoraštis

Užupio respublikaNepamenu, ar kada nors knygų mugėje buvo tiek lituanikos. Pasitaikydavo, be abejo. Vis dėlto šiemetinė, 14-oji, užderėjo rašytojų ir renginių lietuvių diasporos atstovų ar apie Lietuvą rašiusių kūrėjų knygų gausa. Todėl mugės renginių pastebėjimai sugulė net į keleto dienų užrašus.

Taigi vasario 20-oji. Diena iki mugės.

Lituanikos skyriuje svečiavosi iš Pietų Korėjos į 14-sios Vilniaus knygų mugės renginius atvykęs vienas iš žinomiausių savo šalyje kūrėjų Hailji, kurio romanas „Užupio respublika“, 2009 m. išleistas Pietų Korėjoje, praėjusiais metais išverstas į lietuvių kalbą ir pristatytas mugėje šeštadienį, vasario 23 d.

Į biblioteką svečią atlydėjo romano vertėjas Martynas Šiaučiūnas – Kačinskas, 2011 m. Pietų Korėjoje apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją lyginamosios kinų – japonų – korėjiečių kalbotyros srityje. Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis”

Tomo Venclovos bibliografijos rodyklės pristatymas Knygų mugėje

VilniausKnyguMuge2013Ketvirtadienį Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO duris atvers 14-oji tarptautinė „Vilniaus knygų mugė“. Tai pagrindinė leidėjų, autorių ir skaitytojų susitikimo vieta, reikšmingas kultūros renginys. Knygų mugės programoje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo Biblioteka.

Šiemet mugėje bus pristatytas naujausias bibliotekos leidinys – „Tomas Venclova: bibliografijos rodyklė (1956–2011)“. Kviečiame visus į knygos pristatymą penktadienį, vasario 22 dieną, 11 val. Renginys vyks konferencijų salėje 5.2. Dalyvaus Tomas Venclova, Kęstutis Nastopka, Donata Mitaitė, Romas J. Misiūnas, leidinio sudarytojos Jolanta Budriūnienė bei Jolanta Garlaitė.

Iki susitikimo „Vilniaus knygų mugėje“!