Kategorija: Naujienos

Pastarosiomis dienomis šalies spaudoje pasirodė bent keletas straipsnių lietuvių emigracijos tema. Nenuostabu, kad vieningos nuomonės apie šį procesą bei jo dalyvius nėra nei pačių emigrantų išsakomose pozicijose, nei šį vyksmą vertinančių tautiečių čia, Lietuvoje, dėstomose įžvalgose.
Skaitytojų dėmesiui siūlome skirtingas nuomones atstovaujančius straipsnius :
Lietuvos ryto el. svetainėje paskelbtą Jurgitos Noreikienės rašinį Naujosios kartos emigrantų literatūra – be ilgesio prieskonio, kuriame užfiksuotos jaunosios kartos kūrėjų – emigrantų požiūris bei Deimantės Dokšaitės publikaciją Emigrantai Lietuvos žiniasklaidoje: savi ar svetimi?, paremtą Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybės Lietuvoje vadovės Ievos Davydenko atliktų mokslinių tyrimų duomenimis.>

1953 m. Vokietijoje vykusiame Lietuvių fronto bičiulių suvažiavime J.Brazaičio kreipimasis į jaunimą vienyti savo jėgas Lietuvai bei A.Maceinos išsakyta mintis, jog nenorint paskęsti svetimoje jūroje, reikia kurti savąjį gyvenimą svetur, buvo idėjinis pamatas kultūrinio ir visuomeninio turinio renginiui, gavusiam Europos lietuviškųjų studijų savaitės vardą (ELSS), atsirasti.

Apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės įnašą organizuojant ELSS portale Bernardinai.lt išsamiai pasakoja ilgametė Šveicarijos LB pirmininkė Janina Survilaitė. Kviečiame skaityti!

Amerikos lietuvių kultūros archyvo (ALKA) vadovė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos išeivijoje valdybos pirmininkė Mirga Girniuvienė naujausiame „Draugo“ kultūriniame priede publikuotame interviu dalinasi mintimis apie išeivijoje sukaupto kultūrinio palikimo išsaugojimą bei atvėrimą visuomenei. Pokalbyje minimas ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus gražaus bendradarbiavimo su ALKA pavyzdys, kai Mirgos Girniuvienės vyras p. Ramūnas Girnius, vykdamas atostogų į Lietuvą, savo lagamine atgabeno skaitmeninimui skirtus dienraščio „Draugas“ mikrofilmus…

Šiandien Lietuva būtų galėjusi didžiuotis kovingojo romantiko A. Mickevičiaus (1798-1855) asmeninių daiktų ir šeimos relikvijų kolekcija, biblioteka ir net A. Puškino jam dovanota deimantine lyra. 1959 m. rudenį LTSR rašytojų sąjunga gavo poeto provaikaičio J. Goreckio laišką iš Prancūzijos, kuriame jis šį neįkainojamą palikimą ketino perduoti Lietuvai. Deja, atsakyme buvo trumpai ir oficialiai pranešta, kad su laiško turiniu buvo supažindintos „kompetentingos, tokius klausimus turinčios spręsti įstaigos“. „Tuo mes laikome savo funkcijas šiuo klausimu atlikę“, – teigiama valdybos pirmininko E. Mieželaičio laiške. Šią istoriją plačiau mums pasakoja G. Mareckaitė straipsnyje „Kur dingo deimantinė lyra?“ (Draugas. Mokslas, menas, literatūra). Atsakymą į jos klausimą mes jau žinome. J. Goreckio kelis kartus Lietuvai siūlytą kolekciją už 100 tūkstančių dolerių įsigijo Lenkija. Deimantinė lyra ir kiti Lenkijos įsigyti lobiai šiandien saugomi Varšuvos ir Poznanės muziejuose.

Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje vykusiame rašytojo 118-ųjų gimimo metinių progai skirtame vakare darbuotojos sukūrė nepaprastai jaukią atmosferą – kaip ir dera per Tris karalius, kvepėjo mira, smilkalais, dalinomės auksu…
Renginyje filosofė Pillė Veljataga, pasakojo apie V.Mykolaičio-Putino ir A.Jakšto-Dambrausko dialogą meno esmės klausimu, o filosofas Andrius Konickis kalbėjo apie rusų filosofą Vladimirą Solovjovą. Šio mąstytojo pažiūrų estetikos klausimais nagrinėjimą V.Mykolaitis-Putinas pasirinko daktaro disertacijos tema, kurią apgynė Fribourge 1923 m. Malonu, kad muziejuje saugoma ir bibliografine retenybe vadinama V.Mykolaičio-Putino disertacija yra ir mūsų bibliotekoje. Lituanikos skyriuje saugomą šios knygos egzempliorių ženklina ir žyma – „Specialiojo saugojimo skyrius“.

2010 m. gruodžio 30 d. netekome ištikimo bičiulio, nuolatinio mūsų bendradarbio, Čikagos knygnešio Kazio Rožansko. 2001 m. grįžęs gyventi į Lietuvą ir apsistojęs Vilniuje, jis nuolat užsukdavo į Lituanikos skyrių nešinas pluoštu savo prenumeruojamos lietuvių išeivių spaudos, taip ištisą dešimtmetį padėdamas mums kaupti Draugo, Dirvos, Mūsų pastogės, kitų periodinių leidinių kolekciją.

Plačiau apie žinomą lietuvių išeivijos visuomenininką.