10-asis „Draugystės tiltas“ jau prasidėjo!

img476Draugystės tiltas – tai savaitgalinė lituanistinė stovykla vaikams, tėvams ir mokytojams.
Šiandien prasidėjęs dešimtasis jubiliejinis Draugystės tiltas sugrįžo į Švediją ir vyks iki birželio 15 dienos Sigtunoje, Stora Brännbo www.storabrannbo.se !
Draugystės tiltą inicijavo Švedijos lietuvių bendruomenė ir Stokholmo „Saulės“ lituanistinė mokykla. 2005 m. Švedijoje įvyko pirmasis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis. 2006-aisiais metais šeimininko teises perėmė Airijos lietuvių bendruomenė ir Dublino lituanistinė mokykla „4 vėjai“, kuri organizavo stovyklą Dubline, taip pat sulaukusią stulbinančio pasisekimo. Draugystės tilto stovykla dar organizuota Vokietijoje, Ispanijoje, Anglijoje.
Šios lituanistinės stovyklos tikslas – susiburti ir aptarti užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų švietimo aktualijas, užmegzti santykius tarp Europos šalių lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų. Šis renginys užtikrina betarpišką mokytojų, moksleivių bei jų tėvų bendravimą, skatina mokinius studijuoti lietuvių kalbą, suteikia progą geriau pažinti Lietuvą.

Šiemet jubiliejinio Draugystės tilto rėmėju yra ir Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Šių metų stovyklos programoje numatomi įvairūs renginiai: seminarai, kūrybiniai užsiėmimai, muzikiniai bei šokių pasirodymai. Išsamesnę renginio programą galite paskaityti čia >>>

Draugystes-tiltas

Pasirodė naujas Baltic Heritage Network biuletenis

balthernetPasirodė antras šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie jaunųjų diasporas tyrinėtojų seminarą, įvykusį Nacionalinėje bibliotekoje, rašo Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė. Taip pat publikuojamas Lituanikos skyriaus vedėjos Jolantos Budriūnienės tekstas apie kultūros istorikės, Violetos Davoliūtės knygą „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai: atmintis ir modernybė po karo). Knygos autorė, kalbindama sovietinės kultūrinės inteligentijos atstovus, nagrinėdama atsiminimus, spaudą, grožinę literatūrą ir kitus šaltinius, analizuoja įvairias traumines patirtis. Naujienlaiškį galite paskaityti čia >>

Pokalbis su Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūniene LRT Vasaros studijoje

LRT_radijasBirželio 6 d. LRT Vasaros studijoje su Zita Kelmickaite bendravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Lituanikos skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė. Laidos metu kalbėta apie 95-ąjį jubiliejų pažyminčioje LNB saugomą dokumentinį paveldą, jo formavimo ir panaudojimo galimybes, pristatyta bibliotekoje kaupiamų informacinių išteklių įvairovė, sudaranti sąlygas vartotojui gauti reikalingą informaciją.

Klausytis laidos
įrašo 

„Esame vilko vaikai“

wirsinddiewolfskinderWir sind die Wolfskinder: Verlassen in Ostpreussen/ Sonya Winterberg; mit einem Vorwort von Rita Süssmuth und Fotografien von Claudia Heinermann: München; Zürich: Piper, 2012 p.,335, Lituanikos archyvas : C(LKA)vok.18/012

Vokietijoje 2012 metais išleista žurnalistės Sonyos Winterberg knyga „Wir sind die Wolfskinder“ („Esame vilko vaikai“). Knygos autorė pasakoja Rytprūsių vokiečių vaikų, radusių prieglobstį lietuvių šeimose, likimą. Vokietijos žiniasklaidoje rašoma, kad knygoje pateikta II pasaulinio karo našlaičių istorija yra sukrečianti. Po II pasaulinio karo Rytprūsiuose liko apie 20 tūkst. vilko vaikų. Daugelis jų matė, kaip miršta jų tėvai ir broliai. Badas juos, nelyginant vilkus, nuvijo per miškus į Lietuvą, kur buvo manoma „tikras duonos perteklius“. Dauguma vaikų tuo patikėjo. Beveik visiems teko elgetauti, kai kurie ūkiuose buvo priimti tarnauti, tačiau ten dažnai mušami ir prievartaujami. „To, ką aš išgyvenau, kas man buvo padaryta – vienam žmogaus gyvenimui per daug“, – sako 73 metų Christel Scheffler. Dauguma vilko vaikų jau suaugę grįžo į Vokietiją. Tai knyga apie drąsą ir tapatumą. Apie vilko vaikus yra rašęs Alvydas Šlepikas, Remigijus Baltrušaitis, Ruth Kibelka.

Apie Nacionalinę biblioteką rašo JAV lietuvių laikraštis „Draugas“

Nuo 1909 m. JAV leidžiamas laikraštis „Draugas“ yra bene seniausias be pertraukų einantis leidinys lietuvių kalba. Čikagoje leidžiamame laikraštyje aprėpiamos viso pasaulio lietuviams aktualios temos. Šiemet gegužės mėn. pabaigoje šiame leidinyje pasirodė net trys tekstai apie Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Toliau skaityti „Apie Nacionalinę biblioteką rašo JAV lietuvių laikraštis „Draugas“”

Knyga apie ankstyvąjį Vilniaus literatūrinį modernizmą lenkų kalba

Polifonia literatury w Wilnie okresu wczesnego modernizmu 1904-1915

Mindaugas Kvietkauskas

Lituanikos archyvas : C(LKA)lenk.24/012

Mindaugas Kvietkauskas savo monografijoje atkuria ankstyvojo Vilniaus literatūros modernizmo vaizdą. Iki šiol dauguma literatūros tyrėjų – lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių, rusų – tyrinėjo savo tautines teritorijas. Anot monografijos autoriaus: visos tautinės literatūros Vilniuje funkcionavo kaip sistemos sistemoje. M. Kvietkauskas monografijoje žvalgosi po mažai kam žinomas sritis, išryškina ankstyvojo literaūros modernizmo kryptį, asmenybes, o taip pat ir kultūros žmones, pateikia jų kūrybos pavyzdžius. Žinios apie pristatomą laikotarpį yra menkos, todėl pati veikalo tema – nauja ir aktuali moksliniame diskurse.