Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Suaugusiųjų kategorija
„Nemokėjau aš tame Vilniuje gyventi“…
Vyresnės kartos skaitytojai, ar norite prisiminti savo jaunystės laikų atmosferą? Ne tai, ką iškrėtėte per nepatyrimą ar kvailumą, bet aplinką, kurioje gyvenote, tuometines nuotaikas, žmonių tarpusavio santykius. O jauniesiems skaitytojams, gal irgi įdomu, kokie buvo tie senieji laikai – praėjusio amžiaus dalis, dar iki Sąjūdžio laikų? Taigi siūlau paimti žemaičių krašto rašytojo Romualdo Granausko (1939–2014) knygą TRYS VIENATVĖS. Tai Rašytojų sąjungos 2011-aisiais išleistas novelių romanas (beje, tai ne pirmoji tokio žanro autoriaus knyga), kurį sudaro 10 novelių, tad jas galima skaityti kaip atskirus, savarankiškus kūrinius. Vis dėlto jie papildo vienas kitą, kuria gyvenimo pynę – įdomią ir spalvingą. Nors knyga neįvardyta kaip autobiografinė, joje atsiveria nemažai su autoriaus gyvenimu susijusių epizodų. Ne vienas skaitytojas, pažinojęs rašytoją jaunystėje, girdėjęs apie jį iš pažįstamų, dažnai ieško autentiškumo ir lygina su sava patirtimi ir prisiminimais. Tuo labiau, kad minima ne viena Žemaitijos vietovė, tikrų žmonių pavardės ir kai kurie tikri atsitikimai. Juokingi ir anekdotiški. Tragikomiškos gyvenimo akimirkos, autoriaus atmieštos su be galo subtiliu humoru, priverčia netgi garsiai nusikvatoti.
Toliau skaityti „Romualda ŽILINSKIENĖ: Romualdo Granausko knygos „Trys vienatvės“ anotacija”