Rusnė BALTRUŠAITYTĖ (15 m.): Andreaso H. Schmachtlo knygos  „Jeronimas Varlė. Pasaulis to laukė“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Jaunimo iki 15 metų kategorija

Anotacijos autorės knygų lentyna

„Mąstyk, varle! Mąstyk, mąstyk!“ – tai, ką aš galvojau berašydama šią anotaciją apie šmaikštų išradėją Jeronimą Varlę. Tiesa, tai ne mano sugalvotas šūkis, aš net nesu varlė!

Knygoje „Jeronimas Varlė. Pasaulis to laukė“ pagrindinis veikėjas, kaip nekeista, yra varlė Jeronimas, kuriam labiau patiko būti vadinamam tiesiog „Varle“. Juk jis ir buvo tikrų tikriausias pievos gyventojas.

O kai kas nebuvo varlė, pavyzdžiui, knygos autorius ir iliustratorius – Andreas H. Schmachtl – tikrų tikriausias žmogus. Tačiau, kita vertus, jeigu jis tiek daug žino apie mažą Jeronimo gyvenimą ir jo įdomius bei keistus išradimus… gal jis irgi yra varlė? Autorius yra parašęs net kelias istorijas apie ne vieną miško ar pievos gyventoją. Tik šį kartą tas gyvulėlis net nėra žinduolis ar koks paukštis, tai žalia žalia pievinė varlė.

Knyga yra skaitoma ir mažų, ir didelių. Tikiu, daugumai turėtų būti įdomu, ką toks pažengęs ir žalias varliagyvis dar sumąstys ar sukonstruos. Gal išras greitaeigį ormobilį ar pusiau hidraulinį atvirukomatą? Kaip jam seksis su šiais ir begale kitų mokslinių eksperimentų, jūs sužinosite perskaitę varlės spalvos knygelę apie Varlę.

Ši knyga labai traukia ne tik žaliu viršeliu ar šmaikščiomis iliustracijomis, bet ir juokingu, ir šiek tiek kitokiu Jeronimu Varle. Vos tik paimsite ar pavartysite knygą, tikrai rasite daug žalios spalvos piešinukų, o puslapių kampuose leisitės į savotišką Jeronimo nuotykį. Keliaujam?

Anotuojama knyga: Andreas H. Schmachtl, „Jeronimas Varlė. Pasaulis to laukė“, Vilnius: Gimtasis žodis, 2013.

Kalba neredaguota.

Saulė SKURVYDAITĖ (13 m.): R. J. Palacio ir Ericos S. Perl knygos „Baltoji paukštė“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Jaunimo iki 15 metų kategorija

Anotacijos autorės knygų lentyna

Anotuojama knyga: R. J. Palacio, Erica S. Perl, „Baltoji paukštė“, Vilnius: Alma littera, 2024.

Kamilė BUTKUTĖ (15 m.): Sarah J. Maas knygos „Stiklo Sostas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Jaunimo iki 15 metų kategorija

Anotacijos autorės knygų lentyna

Turime jums darbo pasiūlymą! 

Tapkite Adarlano karaliaus kovotoju! Kviečiame visus Erilėjos karius, vagis ir žudikus išbandyti savo jėgas turnyre. Trylika savaičių gyvensite ir varžysitės karaliaus namuose, kiekvieną dieną treniruositės, o kartą per savaitę jūsų  lauks išmėginimas, per kurį vienas po kito iškrisite iš turnyro. Savaitei po Julemų keturi likę kovotojai stos į dvikovas, ir laimėtojas gaus turtų ir garbę tapti karaliaus kovotoju bei dešiniąja ranka. Turnyras vyks Riftolde, atvykus prašome prisistatyti – kuo vardu, profesija ir iš kur kilęs.

Varžytuvių teisėjas ir prižiūrėtojas bus Teodusas Brulas. 

Netoleruojame  nusižengimų, susikirtimų ar nelaimingų atsitikimų. Karaliui išgirdus apie nesusipratimus, bus įvykdyta mirties bausmė.

Anotuojama knyga: Sarah J. Maas, „Stiklo Sostas“, Vilnius: Alma littera, 2023.

Kalba neredaguota.

Naujos poeto Tomo Venclovos dovanos

Parengė A. M.

T. Venclovos kolekcija, kaupiama ir saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vėl ženkliai padidėjo. Iš šio rudeninio knygų derliaus krepšio, atnešto T. Venclovos, išsitraukėme tris lituanines knygas lenkų kalba ir pabandysime jas kartu pavartyti.

Pirmas mūsų pasirinktas leidinys – šiais metais pasirodžiusi jauno žurnalisto, publicisto ir politologo Dominiko Wilczewskio knyga „Litwa po litewsku“ („Lietuva lietuviškai“). Šis autorius nėra visiškai nežinomas Lietuvos skaitytojams – 2018 m. jis drauge su istoriku Simonu Jazavita parengė ir dviem kalbomis (lenkų ir lietuvių) Vilniuje išleido knygą „1938. Najciemniejsza noc jest tuż przed świtem = 1938. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą“.

Šių metų rugpjūčio 31 d. XI „Literatūros seimelyje“ Tarptautinio dialogo centre Krasnagrūdoje (Lenkija) vykusiame renginyje „Medaus ir kraujo skonis. Lietuva lietuviškai“ autorius D. Wilczewskis pristatė savo naująją knygą. Tame pat Literatūros seimelyje T. Venclova pasakojo apie bibliotekininkę, pedagogę, publicistę Oną Šimaitę, iš Vilniaus geto išgelbėjusią dešimtis žmonių. Liko šių dviejų autorių – Venclovos ir Wilczewskio – susitikimo Krasnagrūdoje ženklas – dedikacija knygoje.

Toliau skaityti „Naujos poeto Tomo Venclovos dovanos”

Simonaitytė ir Klaipėda

Parengė dr. Arida Riaubienė

Namas Klaipėdoje (dabar Butsargių g. 12), kurio antrajame aukšte 1925–1931 m. gyveno Ieva Simonaitytė. Aridos Riaubienės nuotrauka

Per savo gyvenimą rašytoja Ieva Simonaitytė pakeitė nemažai gyvenamųjų vietų. Nuo 1921 m. sausio iki 1938 m. spalio ji gyveno Klaipėdoje. Iš Klaipėdos išvyko į Šveicariją ir Le Sapieno klinikoje gydėsi iki 1939 m. birželio. 1939 m. vasarą Simonaitytė grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Telšiuose, čia praleido metus. Daugiau nei 20 metų – nuo 1940 iki 1963 m. – ji gyveno Kaune. Nuo 1963 metų rudens iki pat gyvenimo pabaigos, t. y. 1978 m. rugpjūčio 27 d., rašytojos gyvenamoji vieta buvo Vilnius, vasaras ji leisdavo Priekulėje.

Simonaitytės gyvenimo Klaipėdoje metai svarbūs dėl kelių priežasčių. Čia buvo parašytas ją išgarsinęs romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935). Klaipėdos laikotarpis taip pat sietinas su rašytojos asmeninės bibliotekos formavimosi pradžia.

Mažosios Lietuvos visuomenininko ir ilgamečio spaustuvininko Anso Bruožio (1876–1928) kviečiama iš gimtųjų Vanagų į Klaipėdą Simonaitytė persikraustė gyventi 1921 m. pradžioje. Nuo 1925 iki 1931 m. būsimoji rašytoja gyveno Butsargių gatvėje, Nr. 2., po kurio laiko „[…] apsigyveno priešais buvusiame Žiabrės (Szabries) name, Tilžės (dabar – Vilniaus) 11“[1].

Taiklūs buvo A. Bruožio žodžiai – „Tu rašytoja. Jei ne šiandien, tai rytoj tikrai būsi“[2]. Gyvendama Butsargių gatvėje, Simonaitytė pradėjo rašyti romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935). Tuo tarpu Tilžės gatvėje buvo parengtas romano „Vilius Karalius“ pirmasis tomas[3] ir galutinai užbaigtas „Aukštujų Šimonių likimas“. „Jei Butsargių gatvelėje I. Simonaitytė, jos žodžiais sakant, tapo rašytoja, tai Tilžės g. Nr. 11 ji išaugo iki uostamiesčio garsenybės – profesionalios rašytojos“[4].

Toliau skaityti „Simonaitytė ir Klaipėda”

Minint Karaliaučiaus universiteto jubiliejų

Parengė Rima Dirsytė

Ne vieno protestantų kunigo, lietuvių raštijos kūrėjo, valstybės ar visuomenės veikėjo Alma Mater – Karaliaučiaus universitetas, pasitinkantis 480 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių ir garsiausių Vidurio Europos universitetų, veikęs 1544–1945. Jį įkūrė Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis (lot. Albert), todėl dar vadintas Albertina. Universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. rugpjūčio 14 d. Knypavos saloje.

Ne mažiau garsi Karaliaučiaus universiteto biblioteka, įkurta 1542 m. kartu su aukštesniąja akademine mokykla – partikuliaru, universiteto pirmtaku. 1827 m. ji sujungta su Pilies biblioteka ir pavadinta Karaliaučiaus karališkąja ir universiteto biblioteka, 1918–1944 m. –  Karaliaučiaus valstybine ir universiteto biblioteka.

Antrojo pasaulinio karo metais žuvo daug kultūros ir meno vertybių. Ypač kritiškoje padėtyje atsidūrė Karaliaučiaus kultūrinis paveldas. Tad pokariu Lietuvos mokslo darbuotojai  surengė keletą ekspedicijų knygoms ir rankraščiams bei kitiems archyviniams dokumentams gelbėti. Dalis jų pateko į Kaune veikusią Valstybinę centrinę biblioteką (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Karaliaučiaus knygas atpažįstame pagal ekslibrisus, lipdes ar rankraštinius įrašus ir signatūras. Šiuos knygų ženklus galite pamatyti bibliotekos proveniencijų internetinėje svetainėje.

Karaliaučiaus universiteto bibliotekos naudotas antspaudas

Be to, 1718–1944 m. Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras. Jame pirmą kartą aukštojoje mokykloje lietuvių kalba dėstyta kaip savarankiška disciplina.

Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro antspaudas

Dauguma archyvinių dokumentų paskirstyta į du fondus: Klaipėdos krašto istorinių aktų (F104) ir Mažosios Lietuvos istorinių aktų (F103) kolekcijas. Pastarojoje yra išlikę universiteto bei bibliotekos dokumentai. Abiejų fondų dokumentai yra suskaitmeninti ir patalpinti portale epaveldas.lt.

Toliau skaityti „Minint Karaliaučiaus universiteto jubiliejų”