„Pastaruoju metu filmų gamyba yra žymiai sumažėjusi , o taip pat ir esamų filmų turinys yra blankus. Ypatingai neturtingos yra filmos diktatūrinių valstybių, kurios reikalauja ne tikro meno, bet propagandos. Kino mėgėjai tokiomis filmomis nepatenkinti,“ – 1938 m. vasarį Borisas Dauguvietis pasakojo „Lietuvos žinioms“.[1] Pasak jo, būtent tai lėmė, kad austrai susidomėjo kino filmo apie Lietuvos istoriją scenarijumi: „Susidomėta svetimais kraštais, kurių įdomumas bei nepažįstama graži gamta nusvertų gerą artistų vaidybą. Taigi, panašiai sumetimai ir apskaičiavimas, svetima kino filmų gamybos b-vė „Ekranfilm“ Vienoje, ėmėsi sukti filmą iš Lietuvos gyvenimo.“[2] Į Lietuvą atvyko bendrovės režisierius Aleksandras Gorskis. Filmą užsimota „gaminti“ vokiečių ir anglų kalbomis.[3]
Toliau skaityti „Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“”