KristinaU.: Jurgio Kunčino knygos „Tūla“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Kategorija NUO 16-os METŲ


Autorės atsiųsta nuotrauka

Klajoju pro raudonai nutviekstas Bernardinų sienas…
Mano laisva siela, manęs nieks nesustabdys,
Ir neįspraus į rėmus, jau smilkstančios realybės.
Kaip dūžtanti banga į širdį maną atsitrenkia, o Tūla, manoji meilė Tau.
Tas jausmas grynesnis už bet ką kitą šiame kieme. Šiame mieste. Šioje žemėje.
Kreipiuos aš į Tave, o Tūla, ir nelaukiu atsakymo.
„Susikūriau Tave iš oro, vandens, dumblių, žiežirbos…“
Šioje bohemiškoj erdvėj.
Bijau, kad mane paspirsi it kokį sukirmijusį grybą.
Kunkuliuojanti Vilnelė neš mane pasroviui.
„Kalbėk man, Tūla, kuždėk man“.
Kaip šikšnosparnis, lekiodamas viršum, stebiu Tave.
Tu tokia sava. Kaip gerai, kad kiti nesupranta, kokia Tu ypatinga.
„Tavo drovi, pasyvi šypsena“.
Truputis mirties ir truputis gyvenimo.
Tai mano jausmo istorija, Tūla, deja, bet ne Tavo. Ir niekada nebebus Tavo.
Valkata inteligentas.
Karti laisvė.
Griūvanti santvarka.
Įstabioji mano Tūla.
Palikai mane.
Nebėra Tavęs.
Ar buvai Tu išties, ar Tavęs nė nebuvo?..
„Kalbėk man, Tūla, kuždėk man…“


Kalba neredaguota.