„Balandis – žiauriausias mėnuo“, – tokiais žodžiais prasideda T.S. Elioto poema „Bevaisė žemė“, vienas garsiausių XX a. poezijos tekstų (beje, dedikuotas kitam iškiliam modernizmo poetui, Ezrai Poundui). Poemos pradžioje pasirodo ir Lietuvos vardas – tiesa, vokiečių kalba, kaip „Litauen“: Bin gar keine Russin, stamm aus Litauen, echt deutsch. (liet. aš visai ne rusė, esu kilusi iš Lietuvos, tikra vokietė).
Elioto kūrinys – gryniausias rebusas, bet galime pabandyti šią vietą bent truputį išpainioti. Vokiška eilutė nestebina, nes greta yra dar kelios vokiškos nuorodos. Hofgartenas – tai sodas Miunchene. Stanberger See – didelis ežeras Bavarijoje, netoli Miuncheno. 1911 m. Eliotas lankėsi šiame mieste.[1]
Kas slypi už moteriško balso (juk pavartojama moteriška giminė)? Pasak Elioto žmonos Valerie Eliot, poetas asmeniškai pažinojo aristokratę Marie Larisch, kraujo ryšiais susijusią ir artimai bendravusią su ilgai Austriją-Vengriją valdžiusia Habsburgų gimine.[2] Marie gyveno spalvingą gyvenima, į gimtąją Bavariją persikėlė po skandalo, iki šiol žinomo kaip Majerlingo tragedija arba Majerlingo incidentas. Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Rodolfas, Marie pusbrolis (Marie buvo Rudolfo patikėtinė), nusižudė drauge su jaunute mylimąja.[3] Šią tragediją galima laikyti pranašinga ar bent jau lemtinga Rudolfo jaunėliui broliui: juk Pirmojo pasaulinio karo pradžia dažnai siejama su Franzo Ferdinando, tapusio sosto įpėdiniu, nužudymu Sarajave.
Toliau skaityti „Už vienos eilutės: „Bin gar keine Russin, stamm’ aus Litauen, echt deutsch“”