Biržiškų šeimos pėdsakai Nacionalinėje bibliotekoje

Rima Dirsytė


Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos. 1934 m.

Lietuviai visais laikais  gerbė mirusiuosius ir laikė šventa pareiga įvykdyti  mirštančiojo šeimos nariams žodžiu ar raštu pareikštą savo paskutinę valią. Tiek Sibiro tremtinių, tiek nuo sovietų į svetimas šalis pasitraukusių mūsų tautiečių paskutinis prašymas neretai būdavo parvežti jų palaikus ir palaidoti gimtojoje žemėje. Liepos 11 d. bus perlaidojami vieno iš dvidešimties Vasario 16-osios akto signatarų, Lietuvos Tarybos nario, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto rektoriaus Mykolo Biržiškos (1882–1964), jo žmonos  visuomenės, kultūros, politinės veikėjos Bronislavos Biržiškienės-Šėmytės (1879–1955), Kauno universiteto mokslinės bibliotekos įkūrėjo, Kauno ir Vilniaus universitetų bibliotekų direktoriaus, bibliografo ir kultūros istoriko, „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktoriaus, profesoriaus Vaclovo Biržiškos (1884–1956) ir matematiko, Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriaus Viktoro Biržiškos (1886–1964) palaikai. Iniciatyvos įvykdyti senelio ir jo brolių testamentu išreikštą valią būti palaidotiems Lietuvoje, Vilniaus Rasų kapinėse, ėmėsi Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkai Vytautas Mikle Barauskas ir Venta Maria Leon. Toliau skaityti „Biržiškų šeimos pėdsakai Nacionalinėje bibliotekoje”