Nakties žiedaiPaskyrimų poema Fransua Vijonui Pynė: likimas, kaukolė ir rožė Likimas vėlei bus man maloningas:aš ją surasiu, tysančią smėlytamsiausią rožę, nes rugpjūtis sninga,nes mano sniego rūmai dulkini;atsinešiau aš kaukolę ir rožęir užmigau ant jūros akmenų,nes juodos liepsnos ėmė ryti godžiaidžiaugsmus ir laimę vystančių dienų,būtybės skaisčios… Daugiau fragmentų iš eilėraščių ciklo „Pynė – likimas, kaukolė ir … Toliau skaityti „Sigitas Geda, „Pynė: likimas, kaukolė ir rožė“”

Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010 Dabar jau važiavo Provansu, tai buvo nauja geležinkelio linija, kuria traukiniai slydo dar greičiau nei anksčiau, kartais prašvilpdavo vienas, kitas gretimais bėgiais lekiantis atgal į Paryžių. Mirksnis, ir jo nebėra. Kai sukdavo, atrodydavo, kad sukas visas peizažas, bet vienišų sodybų, kaimų, miestelių, kuriuos iš tolo lenkdavo, žmonės to … Toliau skaityti „Valdas Papievis, „Eiti“”

ir porelės Liuksemburgo soduose nebeatrodotokios laimingos kaip prieš pusšimtį metų –nebėra čia erotikos, tik iškirpti iš kartonolietaus apardyti kūnai, mechaniškaikažkieno suglausti, kad iš tolo atrodytų gražūs Eilėraštį atrinko Deimantė Žukauskienė. Daugiau J. Kelero eilėraščių rasite: https://www.7md.lt/archyvas.php?leid_id=583&str_id=2444

Nuskambės keistokai, bet darbas Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriuje šiek tiek primena… emigraciją. Sklaidome lietuvių diasporos žurnalus ir laikraščius, skaitome lietuvių kilmės autorių knygas, išleistas užsienyje. Mūsų skyrius kurį laiką vadinosi Lituanikos skyriumi: lituanika – tai ne Lietuvoje išleista, tačiau kuriuo nors atžvilgiu su Lietuva susijusi literatūra. Pasaulio lietuviai, jų bendruomenės, įvairios organizacijos, lituanistinės mokyklos atrodo … Toliau skaityti „Mūsų žmogus Čikagoje”

Vilnius : Alma littera Paryžius – kaip gyva būtybė: man staiga susidarė įspūdis, kai devintą ryto išėjęs į gatvę pačiame centre (Saint- André des Arts) neišvydau nė vienos žmogaus. Tik po minutės pasirodė iš boulangerie (bulanžri, kepyklėlės) grįžtantis mesjė su garsiuoju ilgu batonu rankoje. Dar po minutės praėjo dvi moterys. Ir gatvė vėl visiškai tuščia. … Toliau skaityti „Jaroslavas Melnikas, „Paryžiaus dienoraštis : (prancūziškos sielos paslaptys)“”

Kovas – Frankofonijos mėnuo. Dalijamės Lietuvos rašytojų ir poetų tekstais su prancūziškais pėdsakais. Daugiau I. Valantinaitės eilėraščių rasite čia>> 2015 01 01. 00:15. Hotel de Paris Ji ridenasi ant viešbučio grindųsu tuščia ertme nuo širdies iki papilvės Su žvyneliais žaižaruojančia suknelelyg ant kranto išmesta dūstanti undinė Arba nukritęs nuo eglutės žaislas Toks lengvastrapustviskantis Toks įdužęsįskilęsįtrūkęs … Toliau skaityti „Indrė Valantinaitė, „2015 01 01. 00:15. Hotel de Paris“”