Pesacho metu rengiama viena ar kelios šventinės vakarienės, paprastai pirmą ir paskutinį šventės vakarą. Tokia vakarienė vadinasi seder (hebr. tvarka), taigi vyksta pagal gana griežtą simbolinių veiksmų ir šventei skirto teksto – Hagada – skaitymo tvarką. Ši vakarienė paprastai užtrunka, ir nepaisant pakilios nuotaikos, dalyviai, ypač maži, gali pavargti ir tapti ne tokie dėmesingi. Žydų tradicija išrado ne vieną priemonę sederiui pagyvinti, viena jų – giesmės hebrajų ir aramėjų kalbomis. Kai kurios susijusios su šventės esme – išėjimu iš Egipto, bet yra ir kitokių, kaip senovinė vaikiška dainelė Had gadya (aram. Vienas ožiukas) – manoma, kad ji yra kone pirma žinoma vaikų daina pasaulio istorijoje.
Ne visi, bent jau ne jauniausieji, sederio dalyviai visiškai suprasdavo šių giesmių kalbą, bet kasmetinio sederio kontekste suvokdavo jų turinį. Vis dėlto įvairiose pasaulio žydų bendruomenėse gyvavo vienos šių giesmių vertimai į kitas žydų kalbas: jidiš, ladino ir kt. Tai visų pamėgta daina-skaičiuoklė „Kas žino vieną“?
Neseniai sužinojome, kad ši daina turėjo savo lietuvišką atitikmenį! Ja radome tarp Vilniaus YIVO instituto Etnografijos sekcijos surinktos tautosakos. Dokumente pažymėta, kad daina užrašyta net keliose Žemaitijos štetluose – miesteliuose.
Vertimas atspindi ne tik faktą, kad žydai naudojo lietuvių kalbą net vidiniam religiniam gyvenimui, bet ir nemažai vietinės kultūros asociacijų: religinės teisės sąvado – Mišnos – skyriai išversti kaip „poteriai“, dienos iki apipjaustymo – „krikštynai“ ir t.t.
YIVO instituto dokumentų fondas, kuriame saugomas šis vertimas, priklauso Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai ir buvo rastas abiem mūsų bibliotekoms dirbant kartu, bendrai su dabartiniu YIVO institutu Niujorke (YIVO Institute for Jewish Research) vykdomame Vilniaus kolekcijų projekte. Dėkojame Vrublevskių bibliotekos kolegoms už pasidalijimą skaitmenine dokumento kopija, kurią publikuojam Pesacho pabaigos bei YIVO 95-mečio proga.
Parengė Lara Lempertienė
Parašykite komentarą