Audra Girijotė
Vaistininko darbas tarpukariu Čekiškėje, mažame Kauno apskrities miestelyje prie Dubysos, kūrybiškas. Nors fabrikų produkcijos lentynose kasmet daugėja, bet dar nemažai lašų, sirupų, mikstūrų ir miltelių gaminama vietoje1.
Čekiškės vaistinė – pagrindinėje miestelio gatvėje, tarp bažnyčios ir sinagogos. Į tris kelius išsišakojanti aikštė, kur vyksta turgūs – tiesiai po langais. Klientų netrūksta: kas užeina tepalo nuo reumato, kas miltelių nuo galvos skausmo, populiaraus „Kosulyn“ sirupo ar „Trejų devynerių“ nuo visko. Kitiems reikia eliksyro dantims ar, ypač retais romantiškais atvejais, rožėmis kvepiančių miltelių kojų priežiūrai.
Tai laikas, kai gydytojo ieškai tik mirtinu atveju, o gyventi ir sveikti padeda vaistininkas.
Čekiškės istoriją rašantis miestelyje augęs kraštotyrininkas Antanas Vaičius dar prisimena vaistininką Dovydą Lipmaną2. Kraštotyrininko archyve saugomose talentingo fotografo Leizerio Bekerio, fiksavusio Čekiškės gyvenimą, nuotraukose jo nėra.
Galime tik įsivaizduoti, kaip atrodė tarpukario Čekiškės vaistininko receptų knyga ir ką jis galvojo, klausydamas radijo. Aišku viena – be miltelių, lašų ir nusiskundimų išklausymo miestelio vaistininkas turėjo ir kitą gyvenimą.
Istorija kaip pašaukimas
Dovydas Matys3 Lipmanas (1888-1941) – tarpukario Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas, knygų autorius, gyvenimą paskyręs žydų tautosakos rinkimui ir istoriniams tyrimams.
Jei įsivaizduotumėte Joną Basanavičių, tik be barzdos, siekiantį senovės ir savo krašto pažinimu pažadinti žmonėse gilesnį savęs pačių suvokimą – tai ir būtų D. M. Lipmanas. Pirmąjį savo straipsnį, kviečiantį Lietuvos žydus rinkti folklorą, istorinę ir etnografinę medžiagą dienraštyje „Di Yidishe Shtime“ („Žydų balsas“) D. M. Lipmanas paskelbė dar 1920 m.
Istorikė Rūta Anulytė Izraelio nacionalinės bibliotekos archyve aptiko L.Bekerio darytą D. M. Lipmano nuotrauką su dedikacija „Mielam draugui rašytojui A. [E.?] J. [I.?] Tacui nuo D. M. Lipmano (Biblijos sąjūdžio kūrėjo). Čekiškė, 1939 07 20“.
D. M. Lipmanas gimė Nemakščiuose, dabartiniame Raseinių rajone, tėvai – Aizikas Mordechajus ir Chana Lipmanai4. D. M. Lipmano senelis iš tėvo pusės buvo Plungės rabinas Zevulunas Leiba Lipmanas, iš Kražių.
1920 m. birželio 21 d. Kaune išduodant pasą likusioje registracijos kortelėje nurodyta, kad Dovydas Matis Lipmanas, 35 m.5, yra vaistininko padėjėjas. 1925 m. jis nusipirko vaistinę Čekiškėje6.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 185 žydų bendruomenių atstovai 1920 m. sausį išrinko 34 narių Žydų Tautos tarybą, neformaliai vadintą Žydų parlamentu. D. M. Lipmanas, aktyvus Tarybos kultūros skyriaus narys, inicijavo Istorijos ir etnografijos sekcijos sukūrimą. Iš jos išaugo Lietuvos žydų istorijos-etnografijos draugija.
Nuo 1922 m. Kaune veikusi istorijos-etnografijos draugija buvo mokslo organizacija, siekianti „visose srityse studijuoti bei tirti Lietuvos ir kitų šalių žydų istoriją ir etnografiją ir nagrinėti teoretinius istorijos bei etnografijos mokslų klausimus“, o jos nariais galėjo būti dirbantieji žydų istorijos ir etnografijos srityje7. Tokius mokslinius tyrimus Vilniuje vykdė ir Žydų mokslo institutas YIVO.
Parašyta Čekiškėje
Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavusių Žydų karių sąjungos Kauno skyriaus leistas laikraštis lietuvių kalba „Apžvalga“ negaili gerų žodžių mokslininkui. „Ypač intensyviai M. Lipman veikė per pastaruosius 10 metų (1928-1938, – A.G.), kai jis visą savo energiją pašventė žydų istorijai ir tautosakai tyrinėti. Tuo labiau jis paskelbė daug istorijų, publicistinių ir kritinių straipsnių ištisoje eilėje laikraščių ir žurnalų, kaip „Di Yidishe Shtime“, „Heid-Lito“ („Lietuvos aidas“), „Netivot“ („Taika“), „Dos Vort” („Žodis“, religinės sionistinės organizacijos „Mizrachi“ leistas laikraštis), „Letzte Neis“, „Folksblat“ („Liaudies laikraštis“), „Dos Vort“ („Žodis“, Dr. N. Sirkino vardo žydų švietimo ir kultūrosdraugijos laikraštis), „Yidisher lebn“ („Žydų gyvenimas“)“, – rašo „Apžvalga“ 1938 m. D. M. Lipmano penkiasdešimtmečio proga publikuotame straipsnyje „Lietuvos žydų istoriko jubiliejus“8.
Iš svarbesniųjų tyrinėtojo straipsnių paminėti „Napoleonas Lietuvoje“ ir „Padavimai apie Vilniaus Gaoną“, dalimis spausdinti laikraštyje „Di Yidishe Shtime“. Minima didelė etnografinės medžiagos ir tautosakos kolekcija – D. M. Lipmanas surinkęs šimtus padavimų, pasakų, daugybę aforizmų, anekdotų, priežodžių, kitos smulkiosios tautosakos.
Tyrėjo darbštumą liudija pateikiamas ir kitų reikšmingų jo tekstų sąrašas – periodinėje spaudoje spausdinti straipsniai iš serijos apie Lietuvos žydų bendruomenių istoriją, straipsnis apie rabino Izraelio Salanterio gyvenimą, Aleksandro Lapiduso, Raseiniškių Gaono, biografija, straipsnis apie Lietuvos rabinus juokdarius, jo parašyta žydų drąsos istorija, straipsnis apie švietimo sąjūdžio (Haskalos) veikėjus9.
„Per Didįjį (Pirmąjį pasaulinį – A. G.) karą buvo sugriautas žydų gyvenimas, ypatingai Rytų Europoje: ištrėmimai, okupacijos, sugriauti ar pūstynėmis paversti namai. Ir ūmai sutvisko vilties spindulys, ilgai trokšta taika galiausiai atėjo; ir žydams nušvito aušra, ir jie prisikėlė naujam gyvenimui. Pradėta austi žavinga sapno gija, sapno apie gražiau organizuotą gyvenimą, apie tautinę autonomiją, – prisimena Nepriklausomybės pradžios nuotaikas, bendruomenių suvažiavimus ir plėtojamą savivaldos bei bendradarbiavimo tinklą D. M. Lipmanas. – Tiesa, neilgai truko tasai Žydų autonomijos žydėjimas, vos 4-5 metus; po jo atėjo nuopolio metai, bet jo vaisingas darbas paliko gilias šaknis ilgiems laikams”10.
Trumpo, bet vaisingo autonomijos laikotarpio palikimas, istoriko požiūriu, – platus žydų liaudies bankų tinklas ir pradinės mokyklos.
D. M. Lipmanas buvo surinkęs medžiagą knygų apie Lietuvos žydų bendruomenes serijai, iš kurių spėjo išleisti dvi – „Žemaičių žydų istoriją“11 ir „Žydų istoriją Kaune ir Vilijampolėje“12. „Šios abi monografijos buvo labai palankiai sutiktos ir sudarė jam vardą“13, – 1938 m. rašo „Apžvalga”.
Straipsnyje minimas dar nepublikuotas vertingas D. M. Lipmano darbas apie garsius Lietuvos žmones: „Šį veikalą jis rašo jau 11 metų ir jame minimos visos Lietuvos garsenybės per 300 metų. Šiame rinkiny aprašomas maždaug tūkstantis žmonių ir jame yra didelis rinkinys atvaizdų bei portretų, kurių tarpe yra labai įdomių ir retų. Lipmano svajonė yra gražiai išleisti šį rinkinį.”
1941 m. liepos pabaigoje D. M. Lipmaną išsivedęs į Čekiškės miestelio pakraštį nušovė Stanislovas Gudavičius, Vilkijos komendantūros ginkluoto būrio vadas, atvykęs į Čekiškę kartu su sau pavaldžiais baltaraiščiais14. Kartu nužudytas miestelio kirpėjas Klazas (Glazas, vardas apklausos protokoluose nenurodytas). Buvęs Čekiškės policijos viršininkas Aleksandras Skuodis vėliau patvirtino, kad čekiškiečių suėmimas ir nužudymas buvo S. Gudavičiaus savivalė15.
Atrasti žmogų ir knygas
D. M. Lipmano monografijos – tai pirmosios knygos, parašytos apie Kauno, Vilijampolės ir Žemaitijos žydų bendruomenes, vertingas informacijos šaltinis mokslininkams, tyrinėjantiems šios Europos dalies istoriją. Į lietuvių kalbą jos dar neišverstos.
D. M. Lipmano vardas daugumai Lietuvos istorikų negirdėtas. Prie užmaršties prisideda ir aplinkybė, kad istorikas gyveno ne Kaune ar Vilniuje, o nedideliame miestelyje. Čekiškėje nėra jo vardu pavadintos gatvės ar kito atminimo ženklo. Knygoje apie miestelio praeitį jo nuopelnai krašto istorijai neminimi. D. M. Lipmaną gali žinoti istorijos studentas iš Niujorko, bet ne Čekiškės gimnazijos moksleivis.
Nežinodami D. M. Lipmano ir jo tekstų mes dar kartą ištrintume iš istorijos žmogų, kuris istorijai paskyrė savo gyvenimą.
Šiemet, minint 80-ąsias istoriko žūties metines, yra darbų, kuriuos galima padaryti, ir klausimų, į kuriuos būtų svarbu rasti atsakymus.
Kokios tikslios D. M. Lipmano nužudymo aplinkybės? Ką apie nusikaltimą sako archyvuose likę dokumentai? Kur tiksliai yra ta vieta, kuri vienuose tekstuose vadinama „pagrioviu“, kituose – „miestelio pakraščiu“ ir „vieta, kur kasamas smėlis“? Kur Čekiškėje yra D. M. Lipmano palaidojimo vieta – ar policijos vadovo A. Skuodžio paliepimas gyventojams „užkasti“ kūnus reiškia, kad artimiesiems buvo leista juos laidoti Čekiškės žydų kapinėse, ar kad jie buvo užkasti ten pat, kur nužudyti, ir iki šiol ten guli? Abiem atvejais būtų svarbu palaidojimo vietą pažymėti.
Kaip žuvo D. M. Lipmano šeima? Holokausto atminties centre „Yad Vashem“ yra D. M. Lipmano sesers Batshevos Margalit liudijimas, kad istoriko žmonos mokytojos Basės Lipman (Kac16, 1896-1941) žūties vieta – Lenkija17. Jų sūnaus Bencijono, kuriam 1941 m. buvo dvylika, žūties vieta nenurodyta18.
Netrukus po D. M. Lipmano nužudymo, rugpjūčio viduryje, apie 200 čekiškiečių žydų19 buvo suvaryta į kelis namus prie sinagogos, po kelių dienų nugabenti į Vilkiją, spėjama, kad dalis iš ten buvo išvežti į Kauną, dalis likusiųjų sušaudyti rugpjūčio 28 d. Pakarklės miške už Vilkijos prie Jaučakių kaimo, kiti nužudyti rugsėjo 4 d.20 Kol kas pilnas Holokausto aukų vardų sąrašas Čekiškėje dar nėra sudarytas.
D. M. Lipmano vaistinės pastatas pagrindinėje miestelio gatvėje stovėjo iki devintojo dešimtmečio21. Galbūt jo rankraščiai galėjo išlikti. Egzistuoja (nors ir nedidelė) tikimybė, kad jie galėjo būti paslėpti dar iki D. M. Lipmano žūties.
Tarpukariu žmonės dalinosi savo moksliniais atradimais ir įžvalgomis laiškuose – tiek didžiosios D. M. Lipmano knygos apie garsius žmones, tiek jo knygų apie bendruomenes rankraščiai galėjo būti dar prieš 1941 m. išsiųsti kam nors į JAV, Pietų Afriką ar kitur. Toks aktyvus intelektualas kaip D. M. Lipmanas, tikėtina, turėjo platų susirašinėjimo draugų ratą. Kas buvo jo draugai?
Jei Čekiškė kurtų savo muziejų, D. M. Lipmanui ten turėtų būti skirta derama vieta.
Galbūt galėtų atsirasti ir D. M. Lipmano memorialinis muziejus. Jeigu ne tas tradicinis, kuriame iš senovinės vaistinės pro duris tarp spintų su buteliukais įžengi į darbo kambarį, kur stalinė lempa apšviečia atverstą rankraštį, tai naujoviškas, virtualus, po kurį vaikščioti gali būdamas bet kurioje pasaulio vietoje.
Besidomintiems istorija Lietuvoje ir Žemaitijoje būtų įdomu lietuviškai paskaityti D. M. Lipmano knygas, parašytas Čekiškėje ir išleistas Kėdainiuose.
1Maslauskaitė, Rimantė (2018). 1921-1928 m. Lietuvoje gamintų patentuotų preparatų receptūros tyrimas. Kaunas: LSMU https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:29170266/29170266.pdf
2Vaičius, Antanas (2012). Čekiškė. p. 66. Kaunas: Kalendorius.
3Galima rasti užrašyta Matis, Matisjohu, Matatiahu
4Liudijimas Holokausto atminties centre Yad Vashem https://yvng.yadvashem.org/nameDetails.html?language=en&itemId=1016500&ind=1
5Tuo metu D. M. Lipmanui buvo tik 32 m.
6 Visa Lietuva, 1931 https://archive.org/stream/visa-lietuva-1931-1932/Visa%20Lietuva%201931%2C%201932_djvu.txt
7Matulytė, Margarita (2017). Kraštotyrinė etnografija: sąvokos performatyvumas. Lituanistica. 2017. T. 63. Nr. 3 (109), p. 168–182, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija https://www.lituanistika.lt/content/67782
8Lietuvos žydų istoriko jubiliejus: D. M. Lipmanas – 50. Apžvalga, Nr. 2 (121), 1938 01 09 https://www.epaveldas.lt/recordText/LNB/C10000036848/Saus.9.pdf?exId=94034&seqNr=1
9Lietuvos žydų istoriko jubiliejus: D. M. Lipmanas – 50. Apžvalga, Nr. 2 (121), 1938 01 09 https://www.epaveldas.lt/recordText/LNB/C10000036848/Saus.9.pdf?exId=94034&seqNr=1
10Lipmanas, D. M. 20 metų nuo žydų autonomijos Lietuvoje (1919-1939 rugsėjis). Apžvalga, Nr. 35 (200), 1939 10 15 https://www.epaveldas.lt/recordText/LNB/C10000036848/Spal.15.pdf?exId=93991&seqNr=1
11https://hebrewbooks.org/36788
12Galima paskaityti Judaikos tyrimų centro skaitykloje
13Lietuvos žydų istoriko jubiliejus: D. M. Lipmanas – 50. Apžvalga, Nr. 2 (121), 1938 01 09 https://www.epaveldas.lt/recordText/LNB/C10000036848/Saus.9.pdf?exId=94034&seqNr=1
14 Rukšėnas, Alfredas. Holokaustas Lietuvoje: Kauno apskrities Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir Vilkijos valsčių žydų likimas 1941 m. vasarą ir rudenį. Genocidas ir rezistencija Nr. 1 (45) 2019 https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2019~1605732137158/J.04~2019~1605732137158.pdf
15 Vitkus, Aleksandras. Dar vienas istorinis štrichas Čekiškei ir prof. Pranui Dovydaičiui. XX amžius, 2017 http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2017/09/22/zvil_02.html
16Galima rasti užrašyta Katz, Kacaitė
17Liudijimas Holokausto atminties centre Yad Vashem https://yvng.yadvashem.org/nameDetails.html?language=en&itemId=1525516&ind=1
18Liudijimas Holokausto atminties centre Yad Vashem https://yvng.yadvashem.org/nameDetails.html?language=en&itemId=8157934&ind=1
19Rukšėnas, Alfredas. Holokaustas Lietuvoje: Kauno apskrities Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir Vilkijos valsčių žydų likimas 1941 m. vasarą ir rudenį. Genocidas ir rezistencija Nr. 1 (45) 2019 https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2019~1605732137158/J.04~2019~1605732137158.pdf
20Bubnys, Arūnas. Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.: žydų žudynės Kauno apskrityje. http://www.genocid.lt/Leidyba/12/bubnys.htm
21Žydai Pakaunėje, sud. Inga Stepukonienė, 143 p. 2018. Kaunas: Naujas lankas
2 Atgaliniai pranešimai: