Julijana Andriejauskienė
Estera Eljaševaitė-Veisbartienė (1878-1941) Lietuvos istorijoje žinoma labai menkai, istoriografijoje dažniau sutinkamas jos brolio, žymaus kauniečio, literatūros kritiko ir rašytojo Izidoriaus Izraelio Eljaševo (1873–1924), vardas (slapyvardis Bal-Machšoves – ,,Mąstytojas“). Tačiau XX a. ketvirto dešimtmečio tarpukario Lietuvoje jo sesuo buvo minima greta iškilių žydų visuomenės kultūros veikėjų.
1937 m. laikraščio Di Jidiše Štime („Žydų balsas“) redaktorius Reuvenas Rubinšteinas ją apibūdino kaip ,,unikumą nedideliame moterų rašytojų ir kūrėjų tarpe ir vienturtę dukterį Lietuvos žydų šeimoje. […] žymiausią mūsų meno kritikę“[1].
E. Eljaševaitė-Veisbartienė buvo literatūros kritikė, žurnalistė ir mokytoja, studijavo filosofiją Leipcigo, Heidelbergo aukštosiose mokyklose, 1906 m. Berno universitete sėkmingai apsigynė filosofijos mokslų daktarės disertaciją, tęsė karjerą Aukštuosiuose moterų kursuose ir jidiš kalba dėstė Žydų liaudies universitete Sankt Peterburge – neformalioje aukštojoje švietimo įstaigoje. Rusijos sostinėje ji dirbo drauge su žymiu istoriku ir vienu iš folkistų[2] lyderių Simonu Dubnovu. 1921 m. ji grįžo iš Sankt Peterburgo į gimtąjį Kauną, bei prisidėjo prie itin reikšmingo įvykio – 1925 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo šešias dienas vykusioje konferencijoje Berlyne, kurios metu buvo įsteigtas žydų mokslo institutas (YIVO).
Tai tik nedidelė dalis žinių, kurias galime papasakoti apie E. Eljaševaitę. Šiandien, dėka unikalaus radinio Lietuvos nacionalinės bibliotekos judaikos archyve – E. Eljaševaitės gyvenimo aprašymo, galime supažindinti, kaip save pristatė pati kūrėja:
Gyvenimo aprašymas
Dr. Estera Veisbart, buvusio vyro pavardė Gurliand, mergautinė Elijašev
Dr. Estera Eljaševaitė-Veisbartienė
Aš gimiau 1878 metais Kaune. 1895 metais pabaigiau Kaune marijonų mergaičių gimnaziją. Nuo 1901 iki 1906 m. studijavau Leipcige, Heidelbergo (Vokietijoje) ir Berno (Šveicarijoje) universitetuose filosofiją, matematiką ir istoriją ir 1906 m. gavau daktaro diplomą Berne, kur parašiau disertaciją ,,Erkenntnistheoretische Studien auf antipsychologistischer Grundlage“, kurią 1910 m. išleidau daug žadančiame leidinyje ,,Berner Studien zur Philosophie und ihrer Geschichte”. Nuo 1913 m. studijas tęsiau Peterburge, kur 1915 m. baigiau istorijos-filologijos fakultetą ,,Petrogrado aukštuosiuose moterų kursuose“ (buvę ,,Bestuževo kursai“) ir gavau diplomą Nr. 1335. Nuo 1918 iki 1921 metų buvau Petrograde profesore ,,Petrogrado žydų studijų institute“, lektore ,,Gyvo žodžio institute“ ir skaičiau ,,logikos“ paskaitas, ,,humanitarinių mokslų metodologiją“, ginčų teoriją ir vedžiau seminarą apie humanitarinių mokslų metodologiją. 1921m. grįžau į savo tėvynę – Lietuvą ir nuo 1922 iki 1932 m. buvau 1. Kauno ,,žydų aukštųjų kursų“ valdybos narė, Kauno ,,žydų liaudies universiteto“ 2. lektorė, abejose institucijose skaičiau paskaitas apie logiką, filosofijos istoriją, humanitarinių mokslų metodologiją, estetiką, psichologiją ir literatūrą.
1910 m. pradėjau dirbti rašytoja Peterburge, taip padėjau sudaryti rusų filosofijos žodyną, vadovaujant prof. Ernestui Radlovui pristatytą leidyklai ,,Brokgauz-Efron“, kuriam esu parašiusi daug straipsnių pagrindiniais teorijos pažinimo klausimais.
1921 m. buvo išleistas mano didelis darbas ,,Kūrybinės sąmonės idėja Ibseno dramoje“ knygoje ,,Senasis ir naujasis menas“ (Iskusstvo staroe i novoe). Grįžusi į Lietuvą rašiau laikraščiuose ,,Žydų balsas“, ,,Nayes“, ,,Liaudies laikraštis“, „Memeler Dampfboot“ ir savaitiniuose leidiniuose ,,Nayes“, ,,Di Velt“ ir žurnale ,,Vairas“. Taip pat [publikavau tekstus] daugelyje knygų: ,,Mes Patys“ (Kaunas, 1931) ir ,,Rinktinės žydų apysakos“ (,,Spaudos fondo“ leidinys, Kaunas, 1930). Apskritai paskelbiau daugiau nei 80 straipsnių filosofiniais, kultūriniais-psichologiniais ir estetiniais klausimais švietime.
Tarp daugybės mano neskelbtų kūrinių, randu didesnių darbų apie menininkus Albrechtą Diurerį ir Piterį Paulių Rubensą, dramaturgus Ibseną ir Hauptmaną, puikius klasikos atstovus šiuolaikinėje dramoje.
Dabar vykdomi tyrimai: 1. Apie psichologijos vietą mokslų sistemoje. 2. (Neįskaitoma). 3. Sapnų vaidmuo žmogaus atminties veikloje.
1932-1933 m. vykdysiu: moderni drama: Ibsenas, Hauptmanas ir Leivikas.
[1] R. Rubinšteinas, Rašytoja ir kultūrininkė, Apžvalga, 1937 11 06, nr. 40 (159), p. 4
[2] Folkistai – (nuo folk – liaudis jidiš k.) buvo jidišistų partija, kuri orientavosi ne į žydų valstybės susikūrimą, kur turėtų apsigyventi visi žydai, o į tautinę autonomiją Lietuvoje.
Nuotraukose:
E. Elijaševaitė. LNB judaikos archyvas
E. Eljaševaitės gyvenimo aprašymas. LNB judaikos archyvas.
Parašykite komentarą