Kataloguojant Vilniaus žydų profesinio švietimo tinklo ORT dokumentų grupę, mano žvilgsnį patraukia vienas dokumentas – tai Lenkijos religinių reikalų ir visuomenės švietimo ministerijos parengta anketa, skirta informacijos rinkimui apie profesines mokyklas ir jų pedagogus. Šią anketą užpildo tuo metu Vilniaus privačioje žydų techninėje mokykloje dirbęs Dovydas Brudno.
Pagal anketos duomenis matome, jog Dovydas Brudno gimė 1887 m. kovo 14 d. Vilniuje, buvo vedęs, turėjo du vaikus, gimtoji kalba – jidiš. Anketos pildymo metu nurodė, jog dirba Vilniaus žydų privačioje techninėje mokykloje, pareigos – šaltkalvių dirbtuvės instruktorius. Taip pat glaustai nurodė įgytą profesinę patirtį: 1903-1913 m. dirbo Kreingelio lempų gamybos fabrike Vilniuje, 1913-1915 m. Chaimo Frenkelio odų fabrike Šiauliuose, 1915-1919 m. brolių Bromlių mašinų gamykloje Maskvoje.
1934 m. Vilniaus privačios žydų techninės mokyklos instruktoriaus Dovydo Brudno užpildyta anketa. LNB Judaikos kolekcija.
Dovydo Brudno pavardę taip pat pavyko aptikti ir tarp kelių kitų Judaikos tyrimų centre saugomų Vilniaus privačios žydų techninės mokyklos dokumentų. Tai 1937-1938 m. mokyklos personalo algalapiai, kuriuose nurodomas Brudno gautas atlyginimas.
1937-1938 m. Vilniaus privačios žydų techninės mokyklos dėstytojų algalapiai (Dovydas Brudno pažymėtas 16 numeriu). LNB Judaikos kolekcija.
Tokia būtų visa turima informacija apie šį žmogų. Laimei, yra išlikę daugiau šaltinių, liudijančių Dovydo Brudno gyvenimą ir likimą, kurių pagalba galime daugiau sužinoti apie šio žmogaus asmeninę istoriją. Vienas iš jų – Dovydo Brudno sūnėno, Simchos Brudno, paliktas šeimos liudijimas. [1]
Dovydas Brudno, gimęs Abraomo ir Nechamos šeimoje, augo apsuptas vienuolikos brolių ir seserų. Šeima gyveno Vilniuje, nors pati Brudnų giminė yra kilus iš Smurgainių (dab. Baltarusija). Iš šio pasakojimo sužinome, jog 1911 m. Dovydo du vyresnieji broliai jau gyveno Šiauliuose, kur dirbo tuo metu garsiame ir sėkmingai klestinčiame Chaimo Frenkelio odų fabrike. Nesunku nuspėti, jog Dovydo sprendimą 1913 m. persikelti gyventi į Šiaulius lėmė anksčiau čia jau įsikūrę broliai bei naujos darbo galimybės.
Prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas palietė ir Brudnų šeimos gyvenimą Šiauliuose. Brolis Aronas (sūnėno Simchos tėvas) buvo pašauktas į carinę armiją, o kitas brolis, Judas, kartu su šeima, kaip ir didžioji dalis Šiaulių žydų bendruomenės, 1915 m. buvo ištremtas į tuometinę Rusijos imperiją. Vykstant karui tarp Vokietijos ir Rusijos, Rusijos karinė valdžia įtarinėjo žydus padedant vokiečiams, todėl žydai, ypač gyvenantys Rusijos-Vokietijos pasienio ruože, buvo masiškai evakuojami. Istorinis kontekstas padeda paaiškinti Dovydo Brudno biografijos faktą, kodėl gyvenęs ir dirbęs kartu su broliais Šiauliuose, 1915 m. jis atsiduria Maskvoje.
Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui, 1919 m. Brudno kartu su broliu Judu nusprendė apsigyventi Vilniuje, tuo metų jų brolis Aronas sugrįžo į Šiaulius. 1920 m. Dovydas Brudno pradėjo dirbti Vilniaus žydų privačioje techninėje mokykloje. 1934 m. pildytoje anketoje Brudno nurodo, kad čia instruktoriumi dirba jau keturiolika metų. Tikėtina, kad mokykloje jis darbavosi iki pat nacių okupacijos pradžios.
Sūnėno Simchos Brudno liudijime yra pridėta ir visos didelės Brudnų giminės fotografija, daryta apie 1928 m. Vilniuje. Po 1919 m., Vilniui likus Lenkijos sudėtyje, giminės dalis gyvenusi Šiauliuose ilgai negalėjo pasimatyti su savo giminaičiais Vilniuje. Simcha prisimena, kad tik keliaujant per Latviją šiaip ne taip pavyko pasiekti Vilnių. Iš susitikimo išlikusi fotografija mums suteikia galimybę pamatyti patį Dovydą Brudno su žmona bei kitus jo šeimos narius.
Brudnų šeimos fotografija, apie 1928 m., Vilnius. Pirmoje eilėje iš kairės antras – Dovydas Brudno, antroje eilėje iš kairės antra – Dovydo Brudno žmona (vardas nepaminėtas) ant rankų laikantį jų berniuką. Pirmoje eilėje iš dešinės antras – Dovydo brolis Judas, antroje eilėje iš kairės trečia – Berta, laikanti savo vyro Arono (Dovydo brolio) nuotrauką. Trečioje eilėje antras iš dešinės – Brudnų šeimos liudijimo pasakotojas Simcha Brudno. Pasak Simchos Brudno, visi giminaičiai esantys šioje nuotraukoje, apart paties Simchos, buvo nužudyti per Holokaustą. Nuotr. iš „Testimony of Simcha Brudno” – http://www.eilatgordinlevitan.com/siauliai/siau_pages/siau_stories112305.htm
Remiantis Jad Vašemui pateiktu Dovydo Brudno kaimynės, Idos Goldštein, liudijimu, sužinome, jog prasidėjus nacistinei okupacijai Dovydas Brudno su šeima liko gyventi Vilniuje ir čia, Paneriuose, buvo nužudytas. [2] Faktą, jog Brudno karo metais gyveno Vilniaus gete patvirtina ir Izraelyje esančiame „Geto kovotojų namų“ archyve saugomas dokumentas iš Vilniaus geto, kuriame nurodoma, jog 1943 m. balandžio 19 d. buvo liepta suimti Dovydą Brudno kartu su kitais dvejais gete gyvenusiais žydais [3]. Gete esančiame suėmimo centre kaliniai įprastai praleisdavo kelias dienas, tuomet buvo perkeliami į Lukiškių kalėjimą, o iš jo – į Panerius.
Šis dokumentas, liudijantis paskutines Dovydo Brudno dienas, bei visi kiti turimi šaltiniai, padėjo pamatyti pilnesnį, nors ir fragmentišką vaizdą apie tai, koks buvo šio žmogaus gyvenimas bei likimas.
Vilniaus geto areštinės dokumentas, 1943 m. balandžio 19 d. Šaltinis – Geto kovotojų namų archyvas.
Aistė Puidokaitė
[1] Testimony of Simcha Brudno: [http://www.eilatgordinlevitan.com/siauliai/siau_pages/siau_stories112305.htm]
[2] Izraelyje esantis Jad Vašem Holokausto muziejus ir tyrimų centras renka ir kaupia informaciją apie Šoa aukas. Muziejaus duomenų bazėje galime rasti Holokausto aukų vardus ir biografines detales, apie kuriuos liudijimus pateikė aukų šeimos nariai ar juos pažinoję žmonės. Čia taip pat yra renkama informacija apie Šoa aukas, kurioms pavyko išgyventi ar apie tuos žmones, kurių likimai liko nežinomi. Liudijimas apie Dovydą Brudno Jad Vašemo Šoa aukų vardų duomenų bazėje: https://yvng.yadvashem.org/index.html?language=en
[3] Geto kovotojų namų archyvas: [https://infocenters.co.il/gfh/notebook_ext.asp?book=156417&lang=eng&site=gfh]