Mėnuo: 2011 sausio

Marijos Gimbutienės 90-metį pasitinkant

Minint žymios lietuvių išeivijos mokslininkės, archeologės profesorės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės 90-ąsias gimimo metines kolegos iš Nacionalinės bibliotekos Ryšių su visuomene skyriaus nudžiugino nepaprastai įdomia ir informatyvia paroda, kurioje pristatyti ne tik monumentalūs autorės darbai, bet ir specialiai šiai progai parašyti žinomų Lietuvos archeologų straipsniai, videofilmų medžiaga, gausus pluoštas rankraštinių dokumentų ir nuotraukų, profesorę pažinojusių žmonių prisiminimai. Parodą aplankyti galima čia.

Apie JAV lietuvių kultūrinio paveldo išsaugojimą

Amerikos lietuvių kultūros archyvo (ALKA) vadovė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos išeivijoje valdybos pirmininkė Mirga Girniuvienė naujausiame „Draugo“ kultūriniame priede publikuotame interviu dalinasi mintimis apie išeivijoje sukaupto kultūrinio palikimo išsaugojimą bei atvėrimą visuomenei. Pokalbyje minimas ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus gražaus bendradarbiavimo su ALKA pavyzdys, kai Mirgos Girniuvienės vyras p. Ramūnas Girnius, vykdamas atostogų į Lietuvą, savo lagamine atgabeno skaitmeninimui skirtus dienraščio „Draugas“ mikrofilmus…

Deimantinės lyros beieškant

Šiandien Lietuva būtų galėjusi didžiuotis kovingojo romantiko A. Mickevičiaus (1798-1855) asmeninių daiktų ir šeimos relikvijų kolekcija, biblioteka ir net A. Puškino jam dovanota deimantine lyra. 1959 m. rudenį LTSR rašytojų sąjunga gavo poeto provaikaičio J. Goreckio laišką iš Prancūzijos, kuriame jis šį neįkainojamą palikimą ketino perduoti Lietuvai. Deja, atsakyme buvo trumpai ir oficialiai pranešta, kad su laiško turiniu buvo supažindintos „kompetentingos, tokius klausimus turinčios spręsti įstaigos“. „Tuo mes laikome savo funkcijas šiuo klausimu atlikę“, – teigiama valdybos pirmininko E. Mieželaičio laiške. Šią istoriją plačiau mums pasakoja G. Mareckaitė straipsnyje „Kur dingo deimantinė lyra?“ (Draugas. Mokslas, menas, literatūra). Atsakymą į jos klausimą mes jau žinome. J. Goreckio kelis kartus Lietuvai siūlytą kolekciją už 100 tūkstančių dolerių įsigijo Lenkija. Deimantinė lyra ir kiti Lenkijos įsigyti lobiai šiandien saugomi Varšuvos ir Poznanės muziejuose.

Brazilijos lietuviai iš arčiau

Skyriaus fondai praėjusių metų vasarą pasipildė įspūdinga monografija „Os lituanos em Sao Paulo (Brasil): enfrentando desafios 1931-1949“ (Sao Paulo : Alianca Lituano-Brasileira Sąjunga, 2009) apie šio krašto lietuvių bendruomenės XX a. 4-5 deš. istoriją, o naujausiame žurnalo „Tarp knygų“ numeryje paskelbtas išsamus knygą pristatantis kolegės Jolantos Matuzaitės straipsnis.
Pateikiame elektroninę straipsnio versiją.

Trijų Karalių dieną – V.Mykolaičio–Putino gimtadienis

Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje vykusiame rašytojo 118-ųjų gimimo metinių progai skirtame vakare darbuotojos sukūrė nepaprastai jaukią atmosferą – kaip ir dera per Tris karalius, kvepėjo mira, smilkalais, dalinomės auksu…
Renginyje filosofė Pillė Veljataga, pasakojo apie V.Mykolaičio-Putino ir A.Jakšto-Dambrausko dialogą meno esmės klausimu, o filosofas Andrius Konickis kalbėjo apie rusų filosofą Vladimirą Solovjovą. Šio mąstytojo pažiūrų estetikos klausimais nagrinėjimą V.Mykolaitis-Putinas pasirinko daktaro disertacijos tema, kurią apgynė Fribourge 1923 m. Malonu, kad muziejuje saugoma ir bibliografine retenybe vadinama V.Mykolaičio-Putino disertacija yra ir mūsų bibliotekoje. Lituanikos skyriuje saugomą šios knygos egzempliorių ženklina ir žyma – „Specialiojo saugojimo skyrius“.

Lituanikos kolekcijoje – naujas R. Šerelytės romanas

Dažnai atsitinka taip, kad apie naujai pasirodžiusią knygą, žurnalą ar kitą leidinį, kuris tiesiog privalo būti mūsų fonduose sužinome tik iš spaudoje pasirodančių to leidinio pristatymų.

Šįkart, skaitydami nepaprastai vertingą ir informatyvų dienraščio Draugas kultūrinį priedą (paprastai pirma perskaitome jo internetinį variantą, nes spausdintas mus pasiekia šiek tiek vėliau) pasidžiaugėme dideliu rašytojos Renatos Šerelytės (ji yra ir minėto kultūrinio priedo redaktorė) pasiekimu – už romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“ ji pelnė tarptautinę premiją „Bank Austria Literaris“. O dar labiau mus nudžiugino pati rašytoja, mielai sutikusi padovanoti bibliotekai vokiškąjį 2010 m. pasirodžiusį šios knygos vertimą, kurį ir įvertino kompetentinga austrų komisija.

Tad dabar savo skaitytojams galime pasiūlyti R. Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“ vokiškai bei straipsnį apie prestižinės premijos laureatę.