Rugpjūčio 8 dieną į knygos Silvija Vėlavičienė. Draustosios spaudos pėdsakais pristatymą M. Mažvydo bibliotekoje susirinko gausus būrys Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo dalyvių. S. Vėlavičienės knyga – straipsnių rinkinys – tarsi pasaulio lietuvių bendruomenių veiklų metraštis, spausdinta jų istorija. Knygoje publikuojami tekstai iliustruoja lietuvių išeivijos spaudos, leistos JAV, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse, kuriose po Antrojo pasaulinio karo susiformavo didžiausios lietuvių bendruomenės, sugrįžimą į Lietuvą po Nepriklausomybės atkūrimo.
Knygos pristatymas skleidėsi draugiška dvasia – daugelis dalyvių pažinojo knygos autorę asmeniškai. Fone sukosi nuotraukos, kuriose daugelis atpažino save ar savo draugus, vietas ir įvykius. Tokioje šiltoje vakaro atmosferoje nevengta panirti ir į atsiminimus. Knygos sudarytojai, Lituanikos skyriaus vedėjai Jolantai Budriūnienei pristačius knygą ir skyriaus veiklą, direktoriaus pavaduotojui Algirdui Tamulevičiui tarus pasveikinimo žodį, pirmoji į prisiminimus paniro Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė. Knygos autorei Silvijai, ji labiausiai dėkojo už supratingumą. Už tai, kad ji suprato, kokią svarbą šis rašytinis paveldas turi ne tik tuometiniams išeiviams, bet ir ateitiems kartoms. Perskaičiusi straipsnį apie Kanados ir JAV lietuvių šokių šventę, Regina Narušienė iš naujo paniro į malonius prisiminimus, ir pasidžiaugė, kad Silvija nesukritikavo to, kaip jai pačiai atrodė, neprofesionalumo – „lietuviai šoka kojomis, o mes širdimi“.
Renginį tęsė Australijos lietuvių bendruomenės narys Gabrielius Žemkalnis. Straipsnių rinkinį Draustosios spaudos pėdsakais jis įvardino kaip knygą, kurios puslapiai „tarsi patys nejučia verčiasi“. Įtrauktas knygos jis nusikėlė į prisiminus renginių, kuriuose teko dalyvauti kartu su autore Silvija Vėlavičiene. Visus atvirumu ir subtiliu humoro jausmu pakerėjęs G. Žemkalnis dalinosi istorijomis, siekiančiomis net kelias jo ir S. Vėlavičienės šeimų draugystės kartas – pasirodo knygos autorės senelis, dailininkas Petras Kalpokas yra nutapęs Gabrieliaus Žemkalnio senelį, kalbininką Joną Jablonskį.
Paskutinė pasisakė Silvijos studijų laikų bičiulė – Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Cecilija – Rasa Unt. Jai kygos autorė buvo ne tik savo sritį išmananti profesionalė, bet kartu ir draugė, su kuria ryšys nenutrūko ir persikėlus už šimtų kilometrų.
S.Vėlavičienės straipsnių rinkinys Draustosios spaudos pėdsakais – tai paminklas ilgiems dešimtmečiams jos darbo renkant ir sleidžiant pasaulio lietuvių paveldą. Buvusi Lituanistikos skyriaus vedėja ne kartą pristatymo metu buvo pavadinta „knygneše“ ir „metraštininke“. Knygos pristatymas, rodos, praėjo taip greitai, kaip prabėgdavo skruzdelyte vadinta Silvija. Greitai, bet labai šiltai, ir paliekant neišdildomą prisiminimą.
Renginio akimirkos >>>
Daugiau apie knygą >>>
Knygos recenzija JAV lietuvių dienraščio Draugas kultūriniame priede, p. 4 >>>